Pasak Irano valstybinės žiniasklaidos, per antskrydį žuvo keliolika žmonių, tarp jų aukšto rango Islamo revoliucinės gvardijos korpuso (IRGC) vadas.
Izraelis retai prisipažįsta smūgiavęs Irano taikiniams, nors užsienio žiniasklaida, įskaitant tokius leidinius kaip „The New York Times“ ir „Reuters“ citavo neįvardytus Izraelio pareigūnus, kurie pripažino surengę smūgį.
Irano pareigūnai sureagavo piktai. Irano aukščiausiasis lyderis Ali Khamenei pareiškė, kad Izraelis „bus nubaustas mūsų drąsių karių rankomis“ – šis teiginys, kaip teigė stebėtojai, gali reikšti, kad atsakas gali kilti tiesiogiai iš Irano.
Ką darys Iranas?
Ataka prieš Irano ambasados kompleksą Damaske „dar labiau padidino įtampą tarp Izraelio bei Irano ir „Hezbollah“, šią savaitę rašė Izraelio dienraščio „Haaretz“ žurnalistas Amosas Harelis. „Tai gali būti pavojingiausias incidentas šiauriniame fronte nuo tada, kai beveik prieš šešis mėnesius prasidėjo karas Gazos Ruože.“
Bet kol kas, samprotavo A. Harelis, ne Iranas ar „Hezbollah“ blogina padėtį Izraelio ir Libano pasienyje. „Didžiąja dalimi būtent Izraelis metodiškai didina spaudimą šiauriniam priešininkui“, – teigė žurnalistas ir pridūrė, kad Izraelio taikinių skaičius padidėjo, taip pat padidėjo ir Izraelio atakų Libano viduje nuotolis.
Iranas žino „atgrasymo“ žaidimo, kurį žaidžia su Izraeliu ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), taisykles, bet prisidarys gėdos, jeigu niekaip nereaguos, „DW Arabic“ sakė Irako mokslininkas ir politikos apžvalgininkas Hamidas al-Kafaei. Visgi jis nemano, kad Iranas reaguos tiesiogiai. „Iranas puikiai žino, kad galimas Izraelio atsakas neturėtų ribų“, – sakė H. al-Kafaei.
Iranas nesiims jokių rimtų veiksmų, pritarė Londone gyvenanti žurnalistė iranietė Sharan Tabari, kuri taip pat yra ekspertė Islamo revoliucinės gvardijos korpuso klausimais: „Tačiau Iranas įgalins trečiąsias šalis, kurias remia, suintensyvinti karinius veiksmus.“
Didžiajai daliai trečiųjų šalių veiksmų galėtų užkirsti kelią Izraelis, JAV ar kita sąjungininkė, paaiškino ji ir kaip pavyzdį pateikė sėkmingai atremtas husių atakas Raudonojoje jūroje. „Tai bus nedideli dalykai, bet Iranas juos eskaluos“, – mano S. Tabari.
Ką darys kitos Vidurio Rytų šalys?
Keletas regiono valstybių pasmerkė išpuolį prieš Irano ambasadą. Saudo Arabija pareiškė, kad apskritai nepritaria jokioms atakoms prieš diplomatines atstovybes. Nepasitenkinimą Izraelio veiksmais taip pat išreiškė Jungtiniai Arabų Emyratai, Irakas, Jordanija, Omanas ir Kataras.
Izraelis anksčiau apšaudė tariamus Irano karinius objektus Sirijoje, tačiau šios atakos nesukėlė tokio masto regioninės reakcijos. Vietos ekspertai mano, kad taip yra todėl, jog tai pirmas kartas, kai Izraelio taikiniu tapo ambasada, t. y. tai praktiškai ataka prieš suverenią Irano teritoriją, ir niekas nenori tolesnių tarptautines taisykles ir normas pažeidžiančių atakų prieš diplomatinius pastatus, galinčių sukelti regioninį karą.
JAV vaidmuo
Amerikos pareigūnai greitai informavo Teheraną, kad neprisidėjo prie smūgio. Anot apžvalgininkų, JAV pageidautų, kad įtampa Vidurio Rytuose sumažėtų, ypač todėl, kad lapkričio mėnesį įvyks prezidento rinkimai.
Benjaminą Netanyahu spaudžia Vašingtonas ir jis „turi vis mažiau laiko karui Gazoje tęsti“, naujienų agentūrai AFP sakė Nicholas Heras, Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „New Lines Institute“ strategijos vyresnysis direktorius. „Jis gręžiasi į Libaną ir Siriją, kad pakirstų Irano ginkluotąsias pajėgas, bei bando pašalinti svarbiausius ir daugiausia patirties turinčius Islamo revoliucinės gvardijos korpuso vadus, norėdamas susilpninti Irano pajėgumus ir gebėjimą planuoti.“
Žiūrint iš Izraelio perspektyvos, konfliktai su „Hamas“ ir „Hezbollah“ yra vieno karo, kurį vykdo Damaske esantys iraniečiai, dalis, pridūrė N. Heras. Be to, B. Netanyahu tikisi, kad JAV įsitrauks, jeigu kils plataus masto karas su Iranu, teigė jis.
Didesnio masto karas?
„Nei Izraelis, nei Iranas neturi nei galimybių, nei apetito pradėti didelį regioninį karą“, – DW nurodė S. Tabari. Ir tam yra viena labai svarbi priežastis: šioms šalims tiesiog trūksta jų pačių gyventojų palaikymo.
Neseniai atliktų apklausų rezultatai rodo, kad B. Netanyahu politinis populiarumas tarp izraeliečių blėsta, o jam valdant „šalies vyriausybė iš tikrųjų nuėjo per toli, kovodama su „Hamas“, ir dėl šios priežasties Izraelio santykiai su daugeliu sąjungininkų atšalo“, sakė ji.
„Izraeliui šis karas, ko gero, yra mažiau pavojingas politiniu atžvilgiu, nes B. Netanyahu vyriausybė vis tiek bus pakeista nauja, – reziumavo žurnalistė. – Bet Iranui politinė kaina gali būti kur kas didesnė. Irano vyriausybė neturi savo gyventojų palaikymo, todėl konfliktas gali tapti paskutine vinimi į karstą, paskatinsiančia režimo pasikeitimą.“