Ar tai buvo humanitarinė pagalba? Ar Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) įsigijo įrangos, kurią ir pati gali pasigaminti? Kas už ją sumokėjo? Ar kas nors pagalvojo, kad galbūt su atsiųstų prekių gamyba ir krovinio apmokėjimu susijusioms Rusijos įmonėms galioja JAV iždo departamento sankcijos? Ar Kremlius siekė propagandinės pergalės? Ar jis tyčiojosi iš JAV?
Dabar paaiškėjo, jog 45 plaučių ventiliavimo aparatai taip ir nebuvo naudojami JAV, informuoja „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“. Be to, dalis jų buvo to paties modelio, įtariama, sukėlusio du gaisrus Rusijoje, kurių metu žuvo keletas COVID-19 pacientų.
Po minėtųjų incidentų Rusijos sveikatos apsaugos priežiūros tarnyba paskelbė neįprastą įsakymą nebenaudoti šių plaučių ventiliavimo aparatų, nors tokios įrangos dabar kaip tik labai reikia.
Iš pradžių Kremlius siuntą pateikė kaip kilniaširdišką gestą. Valstybinė televizija apie ją rodė reportažus, įskaitant filmuotą medžiagą, kaip į krovininį lėktuvą „Antonov“ kraunamos dėžės, ant kurių užrašyti žodžiai „Iš Rusijos su meile“. Be plaučių ventiliavimo aparatų siuntoje buvo apsauginių kaukių, pirštinių ir kitų medicinos reikmenų.
Rusijos ambasadorius JAV siuntą pavadino „humanitarine misija“.
„Neabejojame, kad JAV, reikalui esant, taip pat mums padės ir mielai priimsime pagalbą be jokio politikavimo“, – „Facebook“ rašė Anatolijus Antonovas.
Praėjus dienai po siuntos pristatymo į Niujorką, JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir gavo klausimą, ar nebijo, jog siunta bus palaikyta gudriu propagandiniu manevru.
„Nesirūpinu dėl Rusijos ir propagandos. Nė trupučio, – balandžio 2 d. Baltuosiuose rūmuose reporteriams pareiškė jis. – Priėmiau daug itin kokybiškų medicinos priemonių. Jos gali išgelbėti daug gyvybių. Tokius reikmenis priiminėsiu kiekvieną dieną.“
Visgi kilo daugiau klausimų, kai JAV valstybės departamentas paprieštaravo Rusijos pareigūnams ir nurodė, jog medicinos reikmenys buvo ne humanitarinė pagalba, o pirkinys. Tada Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova sukėlė dar didesnę painiavą patvirtinusi, kad siunta iš tiesų buvo pirkinys, tačiau išlaidas pasidalijo Vašingtonas ir Maskva.
Sankcijų laužytojai?
Be to, moteris atskleidė, kad Rusijai tekusią išlaidų dalį padengė 10 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos tiesioginių investicijų fondas. Šį nepriklausomo turto fondą Rusijos vyriausybė įsteigė investicijoms į šalį pritraukti.
Daugelį iš 45 siuntoje buvusių plaučių ventiliavimo aparatų pagamino Uralo prietaisų gamykla, priklausanti koncernui „Radioelektronikos technologijos“, arba KRET. Savo ruožtu, KRET priklauso „Rostec“ – didžiuliam valstybiniam konglomeratui, apimančiam keletą žinomiausių Rusijos karinės įrangos ir technologijų gamintojų.
Tiek Rusijos tiesioginių investicijų fondui, tiek „Rostec“ taikomos JAV iždo departamento sankcijos. Rusijos tiesioginių investicijų fondas ir buvusi jo patronuojančioji valstybinė įmonė „Vnešekonombank“ 2015 m. atsidūrė tarp bendrovių, kurioms Vakarai įvedė sankcijas, norėdami nubausti Rusiją už Ukrainai priklausiusio Krymo pusiasalio aneksavimą 2014 m. „Rostec“ sulaukė sankcijų dėl panašių priežasčių.
Praėjusį mėnesį Rusijos tiesioginių investicijų fondo atstovas sakė „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“, jog šiuo atveju (turimas omenyje siuntos išlaidų padengimo klausimas) JAV sankcijos fondui negaliojo. Tuo tarpu JAV iždo departamento atstovas pateikė panašų paaiškinimą bei užsiminė, jog JAV valdžia tam tikrais atvejais gali padaryti išimtį.
„Rusijos vyriausybės skirtą humanitarinę siuntą sudariusius gaminius eksportuojančiai įmonei, regis, nėra taikomas blokavimas ar sankcijos, susijusios su Rusijos ir Ukrainos konfliktu, – „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“ aiškino Iždo departamento atstovas. – Kalbant apie tokių sankcijų taikymą, Iždo departamentas turi teisę duoti leidimą JAV juridiniams asmenims sudaryti sandorius su įmonėmis, kurioms galioja sankcijos, jeigu sandoriai neprieštarauja JAV užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesams.“
Kai siunta buvo pristatyta, visos jos vertės neatskleidė nei JAV, nei Rusija, tačiau gegužės 1 d. pasirodžiusiame „ABC News“ reportaže buvo pranešta, jog Rusija pateikė JAV 660 tūkst. JAV dolerių sąskaitą už atsiųstus reikmenis. JAV Federalinė ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūra, koordinuojanti Amerikos vyriausybės atsaką į pandemiją, pateikė siuntos aprašą. Jame nurodyta, kad krovinyje buvo 4 tūkst. kaukių M-95, kurias kareiviai naudoja apsisaugoti nuo biologinių ir cheminių ginklų.
Agentūros teigimu, taip pat buvo atsiųsta 15 tūkst. respiratorių, 30 tūkst. chirurginių pirštinių, 400 tūkst. vienetų medicininių drabužių ir kitų smulkesnių reikmenų. Mažiausiai 15 plaučių ventiliavimo aparatų buvo „Aventa-M“, 25 pagamino kita Rusijos įmonė, o likusių penkių gamintojas nežinomas.
Vadovaudamasis viešai prieinamais kainoraščiais, „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ paskaičiavo, kad perkant mažmenos kainomis be nuolaidų vien plaučių ventiliavimo aparatai atsieitų mažiausiai 1 mln. JAV dolerių.
Didelis atsargumas
Kai siunta pasiekė Ameriką, nei JAV federaliniai pareigūnai, nei Niujorko ar Naujojo Džersio valstijų (šios valstijos labiausiai kenčia nuo koronaviruso pandemijos) pareigūnai neatskleidė, kur ir kaip bus naudojami gauti reikmenys.
Balandžio 20 d. JAV vyriausybės pareigūnas, susipažinęs su siuntos logistika, sakė „Laisvosios Europos radijui / Laisvės radijui“, kad gauti reikmenys nėra paskirstomi po ligonines ir guli nenaudojami Niujorko miesto rajone esančiuose sandėliuose.
Gegužės 12 d. Federalinės ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūros atstovė Janet Montesi pranešė, jog plaučių ventiliavimo aparatai taip ir nepasiekė JAV ligoninių, nes COVID-19 atvejų skaičius regione stabilizavosi.
„Plokštėjanti kreivė reiškė, kad gautųjų plaučių ventiliavimo aparatų neprireikė, – pareiškime, kurį pirmiausia paskelbė „BuzzFeed News“, tvirtino ji. – Didelio atsargumo sumetimais Niujorko ir Naujojo Džersio valstijos grąžina plaučių ventiliavimo aparatus Federalinei ekstremaliųjų situacijų valdymo agentūrai.“
J. Montesi nepatikslino, ką turėjo omenyje sakydama „didelio atsargumo sumetimais“.
Tiesa, prieš kelias valandas Rusijos saugos tyrėjai buvo pareiškę, kad plaučių ventiliavimo aparatai „Aventa-M“ greičiausiai sukėlė mirtinus gaisrus dviejose gydymo įstaigose Sankt Peterburge ir Maskvoje.
Gegužės 13 d. Rusijos sveikatos apsaugos priežiūros tarnyba „Roszdravnadzor“ pranešė įsakanti nebenaudoti visų plaučių ventiliavimo aparatų „Aventa-M“, pagamintų po 2020 m. balandžio 1-osios, dėl kilusių dviejų gaisrų.
Neaišku, kodėl tarnyba liepė nebenaudoti tik po balandžio 1 d. pagamintų aparatų (būtent balandžio 1-ąją į JAV buvo atgabenta Rusijos siunta) ir ar šio modelio plaučių ventiliavimo aparatai Rusijoje bus išimti iš prekybos.
Uralo prietaisų gamykla yra viena pagrindinių plaučių ventiliavimo aparatų ir susijusios medicininės įrangos gamintojų šalyje. Rusijos vyriausybė neseniai pateikė naują didelį užsakymą pagaminti tūkstančius plaučių ventiliavimo aparatų, šaliai kovojant su augančiu susirgimų ir hospitalizacijų skaičiumi.
„Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo“ darbuotojai paskambino į „Roszdravnadzor“ Spaudos tarnybą norėdami gauti daugiau komentarų, tačiau niekas neatsiliepė.
Pagal patvirtintų koronaviruso atvejų skaičių Rusija užima antrą vietą pasaulyje po JAV.
Balandžio 15 d. Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas su reporteriais, D. Trumpas leido suprasti, kad JAV vyriausybė atsilygins Rusijai tuo pačiu.
„Manau, jog Rusijai reikės plaučių ventiliavimo aparatų. Maskvoje padėtis yra sunki. Mes jiems padėsime“, – per televiziją transliuotos trumposios spaudos konferencijos metu sakė Amerikos vadovas.
Praėjus mėnesiui, neaišku, ar šis sumanymas tebebus įgyvendinamas.
Po abiejų šalių lyderių pokalbio telefonu gegužės 7 d. Kremlius sakė, kad D. Trumpas pasiūlė Rusijai atsiųsti medicininės įrangos siuntą. Baltieji rūmai šią informaciją pateikė kiek kitaip: D. Trumpas patikino V. Putiną, kad JAV yra „pasiruošusi suteikti pagalbą bet kuriai šaliai, įskaitant Rusiją“.