BBC žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kad „Wagner“ samdinių organizacija į savo gretas įtraukė įtariamųjų mažiausiai dvidešimčia sunkių nusikaltimų, tarp kurių ir žaginimai bei nužudymai. Šie pavojingi asmenys buvo paleisti iš kalėjimų nebaigę teismo skirtų bausmių ir pasiųsti žudyti į Ukrainą.
D. Kevorkianas buvo vienas iš 150 nuteistųjų, užverbuotų 2022 metų rugpjūtį, kai „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas apsilankė kalėjime, prisimena vienas buvęs kalinys.
BBC sužinojo, kad D. Kevorkianas vėliau buvo pastebėtas savo gimtajame Krasnodaro Pridorožnos kaime pietvakarių Rusijoje. Rusas vietiniams gyrėsi, jog ką tik grįžo iš karo Ukrainoje.
Vienas iš žmonių, kurių nužudymu kaltinamas D. Kevorkianas, yra devyniolikmetė Tatjana Mostyko, dirbusi animatore. Jos motina Nadiežna žurnalistams parodė vaizdo įrašą, kuriame matoma, kaip rožinės ir žydros spalvos kostiumu vilkinti mergina linksmina vaikus vakarėlyje.
„Ji labai mėgo savo darbą. Grįžusi visada būdavo geros nuotaikos, pakylėta, pasakodavo, kokių pramogų sugalvojo vaikams šį kartą“, – prisimena dukros netekusi moteris.
Paskutinį kartą į darbą Tatjana išėjo balandžio 28 dieną. Po vakarėlio jos viršininkas Kirilas Čiubka ją vežė namo. Sprogus automobilio padangai, teko sustoti šalikelėje netoliese Berezanskos miesto pietvakarių Rusijoje. Kirilo sutuoktinė Darija vietos žiniasklaidai sakė, kad vyras paskambino ir perspėjo vėluosiąs, tačiau nuramino, kad jaudintis nereikia, nes jiems į pagalbą sustojo grupelė jaunuolių. Tai buvo paskutinis kartas, kai ji girdėjo mylimo vyro balsą. Ryte nei Tatjanos, nei Kirilo namuose nebuvo. Kankinama negeros nuojautos Darija paskambino policijai.
Šimtai žmonių padėjo ieškoti dingusiųjų, Tatjanos motina pati ryžosi šešių valandų kelionei į tą vietą – iš Sibiro skrido lėktuvu, o tada kelionę tęsė traukiniu.
„Didžiausias siaubas buvo, kai lėktuvas nusileido ir įsijungiau telefoną. Ėmė kristi daugybė žinučių. Negaliu žodžiais nupasakoti, kokia panika apėmė. Skubiai paslėpiau telefoną, nes žinojau, kad tos žinutės gali reikšti tik vieną dalyką – kad viskas baigta. Tai buvo gyvuliška baimė. Negaliu jos apibūdinti žodžiais“, – pasakoja Tatjana.
Buvo sulaikyti trys įtariamieji, tarp kurių ir 31 metų D. Kevorkianas. Kiti du – Anatolijus Dvoinikovas ir Aramas Tatosianas, nuvedė detektyvus prie improvizuotų kapų miške netoliese tos vietos, kur buvo sudegintas Kirilo automobilis. Kirilas ir Tatjana buvo subadyti, pareigūnai sakė, kad merginos mirtis „buvo smurtinė“.
A. Dvoinikovas ir A. Tatosianas prisipažino dėl apiplėšimo ir nužudymo ir sakė, kad nusikaltimo sumanytojas buvo D. Kevorkianas, nors pats rusas savo vaidmenį ir neigia.
Nadiežda negalėjo patikėti, kad D. Kevorkianas buvo laisvas žmogus – juk jis už panašų nusikaltimą jau buvo nuteistas 18 metų: „Jis neturėjo laisvės atgauti iki 2028 metų.“
D. Kevorkianas buvo pripažintas kaltu vadovavęs nusikaltėlių grupuotei, pagrobusiai automobilį netoliese tos vietos, kur buvo nužudyti Tatjana ir Kirilas. Jie apiplėšė joje buvusius žmones, o vieną iš jų nušovė.
„Kokiu pagrindu nuspręsta jį paleisti?“ – nesiliauja klausti Nadiežda. Remiantis Rusijos įstatymais, nusiteistieji privalo atlikti mažiausiai du trečdalius bausmės. „Jis turėjo kalėjime praleisti mažiausiai 12 metų, o kalėjo viso labo šešis“, – sako ji, niekaip neprisijaukinanti minties, kad Tatjanos nužudymo buvo galima išvengti.
Kas anksčiau laiko išėjo į laisvę?
Vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas Rusijos kalėjime anksčiau lankęsis Jevgenijus Prigožinas, rodoma, kaip „Wagner“ lyderis identiškomis kailinėmis kepurėmis pasipuošusiems išrikiuotiems kaliniams sakė, jog jam tinkamiausi daugiau nei vieną auką pražudę žudikai ir asmenys, smurtavę prieš valdininkus ar policininkus.
„Mums reikia kriminalinių talentų“, – kalbėjo J. Prigožinas, perspėjęs, kad 10–15 proc. jų iš Ukrainos grįš „cinkuotuose karstuose“, bet pažadėjo, kad tie, kurie fronte išgyvens šešis mėnesius, namo grįš su 100 tūkst. rublių (1000 dolerių) premija ir, kas masino dar labiau, bus patenkintas jų malonės prašymas.
2023 metų birželį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmą kartą viešai patvirtino, jog tenkina iš karo Ukrainoje grįžusių nuteistųjų malonės prašymus.
Kiek ir vėl prasikalto?
J. Prigožino teigimu, per vienerius metus „Wagner“ nusisamdė 49 tūkst. nuteistųjų kariauti, iš fronto grįžo 32 tūkst. Tai žymiai mažiau, nei kad buvo žadėta iš pradžių. Nepriklausomų ekspertų teigimu, tikrasis grįžusiųjų skaičius dar mažesnis – vos 20 tūkst.
Sausį parengtame nuteistųjų sutikimo vaizdo įraše J. Prigožinas jiems sako: „Buvote nusikaltėliai, kaip jus vadino, o dabar jūs – karo didvyriai!“ Tik vargu, ar didvyriais gali tapti asmenys, įvykdę sunkių nusikaltimų: BBC išsiaiškino mažiausiai 20 itin sunkių nusikaltimų atvejų.
J. Prigožino teigimu, „Wagner“ samdytų nuteistųjų pakartotinio prasikaltimo procentas yra 10–20 proc. mažesnis nei tų, kurie išėjo į laisvę atlikę visą jiems teismo skirtą bausmę.
Nuteistųjų teisių gynimo organizacijos „Rusija už grotų“ direktorė Olga Romanova sako, kad tikrieji skaičiai gali būti žymiai didesni, nes dauguma nusikaltimų taip ir lieka neužfiksuoti. Jos teigimu, taip gali būti dėl to, kad naujasis įstatymas kriminalizuoja visus, diskredituojančius asmenis, kariavusius vadinamojoje „specialiojoje karinėje operacijoje“.
Kitų aukų šeimos taip pat nerimauja dėl į laisvę per anksti grįžusių nuteistųjų, kurie ne tik išvengė visos bausmės, bet fronte tik dar labiau sužvėrėjo.
23 metų Oksanos Pechtelevos dukra Vera sulaukė daugiau nei šimto dūrių peiliu, o tada buvo pasmaugta laidu. Nusikaltimas tuo metu savo žiaurumu šokiravo visą Rusiją.
2022 metų liepą buvęs Veros vaikinas Vladislavas Kaniusas nuteistas 17 metų laisvės atėmimo griežtojo režimo kolonijoje – jis pripažintas kaltu nužudęs merginą. Praėjo mažiau nei metai, Oksana buvo tikra, kad dukros žudikas leidžia dienas už grotų, bet ji klydo.
Gegužę socialiniuose tinkluose pradėjo daugėti jo nuotraukų. Vyras rankose laikė ginklą, vilkėjo karinę uniformą. Iš pradžių Oksana manė, kad čia kažkokia klastotė ar labai nevykęs pokštas. Bet praėjo mėnuo, ir gavo oficialų patvirtinimą, kad V. Kaniusas buvo perkeltas į kalėjimą Rostove prie Dono pietinėje Rusijoje, iš kur nuteistieji keliauja į frontą Ukrainoje.
Oksanai pareikalavus teismo pasakyti, kur yra V. Kaniusas, jai atsakyta, kad jie jo rasti negali, o jo buvimo vieta – valstybinė paslaptis. Turėdama omenyje, kokia buvo paskutinė jo lokacija ir karinę uniformą, moteris mano, kad greičiausiai jos dukros žudikas kariauja Ukrainoje, o jeigu ten išgyvens, jam bus suteikta malonė ir galės lyg niekur nieko grįžti į normalų gyvenimą kaip laisvas žmogus.
Moteris, kuri praleido daugybę mėnesių ieškodama teisingumo dėl nužudytos dukros, jaučiasi išduota ir apgauta: „Tai šventvagystė. Įžeidimas visiems doriems žmonėms. Taip siunčiama žinutė visiems padugnėms: „Darykit, ką tinkami, vis tiek jums nieko nebus.“
Advokatai teigia esantys bejėgiai prieš sistemą ir kištis negali – žmogus už tą patį nusikaltimą negali būti teisiamas du kartus, o vienintelis būdas pasiųsti tokius asmenis į kalėjimą yra tik nauji jų nusikaltimai.
Tai labai gąsdina nužudytųjų asmenų artimuosius, pavyzdžiui, Tatjanos motiną Nadiežną. Daugiausia ką ji gali padaryti, tai palaikyti peticiją, jau surinkusią dešimtis tūkstančių parašų, kuria reikalaujama, kad D. Kevorkianas – pagrindinis įtariamasis jos dukros nužudymu – jeigu bus pripažintas kaltu, būtų įkalintas iki gyvos galvos.
„Niekada namuose apie tai nekalbu.... Iš manęs atėmė Tatjaną – išmušė man žemę iš po kojų. Žinoma, aš puikiai suprantu, kas atsakingas už mano dukros mirtį, žinau, kad tai ne pirmas jo nusikaltimas... Man labai sunku, tik nesu kvaila. Suprantu, kad iki gyvos galvos jis nesėdės“, – sunkiai ašaras tramdo Nadiežda.
