Šie komentarai nuskambėjo per beveik dvi valandas trukusį dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį telefonu, kurio metu buvo kalbama apie Ukrainą, Taivaną ir dvišalius santykius.
„Jis apibūdino pasekmes ir padarinius, [lauksiančius], jei Kinija teiks materialinę paramą Rusijai, kuri vykdo žiaurius išpuolius prieš Ukrainos miestus ir civilius gyventojus“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
J. Bidenas taip pat „pabrėžė savo paramą diplomatiniam krizės sprendimui“, sakoma pareiškime.
Kinija iki šiol atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją ir kritikavo Vakarų jai paskelbtas sankcijas kaip neveiksmingas, taip padidindama nuogąstavimus, kad ji gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą.
Jei taip nutiktų, Pekinas galėtų padėti Vladimirui Putinui apeiti sankcijas ir tęsti karą, o Vakarams tektų priimti skausmingą sprendimą – kaip atsakyti antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai.
Kalbėdamas apie opų Taivano klausimą, J. Bidenas Xi Jinpingui pasakė, kad „JAV politika Taivano atžvilgiu nepasikeitė, ir pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos ir toliau priešinasi bet kokiems vienašališkiems status quo pakeitimams“.
Anksčiau Kinijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad iš JAV pusės pasigirdo „klaidingų“ signalų dėl demokratinio Taivano statuso.
Kinija laiko Taivaną savo teritorija ir ne kartą žadėjo vieną dieną jį užimti, prireikus – jėga.
„Netinkamas Taivano klausimo sprendimas turės neigiamą poveikį dvišaliams ryšiams. Kinija tikisi, kad JAV skirs deramą dėmesį šiam klausimui“, – teigiama Kinijos užsienio reikalų ministerijos anglų kalba paskelbtame pranešime apie prezidentų pokalbį.
J. Bidenas ir Xi Jinpingas taip pat „sutarė, kad svarbu palaikyti atviras bendravimo linijas, kad būtų valdoma konkurencija tarp mūsų šalių“, nurodė Baltieji rūmai.
JAV ir Kinijos iššūkiai
Apie Kinijos ir JAV prezidentų santykius savo komentare BBC rašė ir žurnalistas Anthony Zurcheris.
„Joe Bidenas yra pareiškęs, kad pasaulis yra atsidūręs visą epochą apibrėšiančio susidūrimo tarp demokratijų bei autokratijų viduryje, ir kad Jungtinės Valstijos atitinkamai orientuos savo politiką“, – savo komentare BBC rašo apžvalgininkas Anthony Zurcheris.
Tačiau paaiškėjo, kad praktikoje tai kelia tam tikrų iššūkių.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas penktadienį per pokalbį su JAV kolega Joe Bidenu pareiškė, kad konfliktai tarp valstybių „niekam nenaudingi“, ir pridūrė, kad Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti“ atsakomybę už taiką pasaulyje, pranešė kinų valstybinė televizija.
Užuot konfrontavusios su Kinija, kurią laiko savo svarbia strategine varžove, Jungtinės Valstijos siekia Kinijos pagalbos pasmerkiant ir nubaudžiant Rusiją už invaziją į Ukrainą. Arba bent jau trokšta, kad Kinija pažadėtų neteikti pagalbos Rusijai, rašo BBC žurnalistas Šiaurės Amerikoje Anthony Zurcheris.
„Būtent tokio tikslo buvo siekiama penktadienį per J. Bideno skambutį Kinijos lyderiui Xi Jinpingui – pokalbį, dėl kurio bendrai susitarė abi pusės (anot amerikiečių) arba kurio pareikalavo Jungtinės Valstijos (anot kinų).
Šio pokalbio detalės paaiškės bėgant laikui, kai iki šiol paskelbtos miglotos formuluotės bus (arba nebus) paverstos veiksmais.
Tačiau šiuo metu atrodo, kad abiem pusėms reikia vienai kitos.
JAV nori, kad Rusija žinotų, jog ji tikrai liks viena, jei tęs atakas Ukrainoje, ir kad Kinija Vladimiro Putino neišgelbės – nei ekonomine, nei karine prasme“, – savo komentare BBC rašo apžvalgininkas Anthony Zurcher.
„Kinija nori išvengti JAV ir jos sąjungininkių Europoje įvestų antirusiškų sankcijų – būtent jų perspektyva pastaruoju metu pradėjo silpninti jos ekonomiką.
Taigi gali paaiškėti, kad prognozuojamas visą epochą apibrėšiantis konfliktas yra ne tiek juoda – balta, kiek pilkumos atspalviai“, – taip pat rašo jis.
Beveik dvi valandas trukęs pokalbis telefonu baigėsi 10 val. 53 min. Vašingtono (16 val. 53 min. Lietuvos) laiku, pranešė Baltieji rūmai.
„Valstybių santykiai negali pereiti į karinių veiksmų stadiją, – Xi Jinpingą citavo valstybinis transliuotojas CCTV. – Taika ir saugumas yra labiausiai vertinami tarptautinės bendruomenės turtai.“
Per dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų vadovų pokalbį – jau ketvirtą nuo J. Bideno darbo pradžios praėjusiais metais – daugiausia dėmesio veikiausiai skirta Rusijos invazijai į Ukrainą.
„Lieka neaišku, ar Xi Jinpingas tiesiogiai kritikavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino puolimą prieš Ukrainą, taip pat ar kinų prezidentas išreiškė norą padėti JAV vadovaujamai spaudimo kampanijai, nukreiptai prieš Kremlių.
Kinija turėtų „suprasti, kad jos ateitis yra su Jungtinėmis Valstijomis, Europa, kitomis išsivysčiusiomis ir besivystančiomis pasaulio šalimis. Jos ateitis nėra stovėti šalia Vladimiro Putino“, anksčiau penktadienį televizijai CNN sakė valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman.“
J. Bidenas subūrė ryžtingą Vakarų aljansą prieš Rusiją, vadovavo sankcijų Maskvai įvedimui ir kartu teikė karinę paramą Ukrainos pasipriešinimui, rašo apžvalgininkas.
Tačiau Kinija atsisakė pasmerkti savo ilgametę sąjungininkę Rusiją ir kritikavo sankcijas kaip neveiksmingas, taip padidindama nuogąstavimus, kad ji gali nuspręsti suteikti Maskvai finansinę ar karinę paramą.
Jei taip nutiktų, Pekinas galėtų padėti V. Putinui apeiti sankcijas ir tęsti karą, o Vakarams tektų priimti skausmingą sprendimą – kaip atsakyti antrai pagal dydį pasaulio ekonomikai. Tokiu atveju tikriausiai kiltų sumaištis tarptautinėse rinkose.
Baltieji rūmai neatskleidė, ar J. Bidenas per pokalbį grasins Kinijai ekonominėmis sankcijomis, tačiau tam tikras atsakas buvo svarstomas.
Ketvirtadienį valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad J. Bidenas leis aiškiai suprasti Xi Jinpingui, „jog Kinija bus atsakinga už bet kokius savo veiksmus Rusijos agresijai paremti, ir mes nedelsime primesti kainą“.
A. Blinkenas paragino Kiniją panaudoti savo „svertus“ prieš Maskvą.
„Prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę“
Xi Jinpingas sakė, kad „tarptautinė padėtis labai pasikeitė“ nuo vėliausio jo ir J. Bideno pokalbio lapkritį, praneša CCTV.
„Taikaus vystymosi eros tema susiduria su rimtais iššūkiais, o pasaulis nėra nei labai taikus, nei saugus“, – sakė Kinijos prezidentas ir pridūrė, kad karas Ukrainoje „nėra tai, ką mes norime matyti“.
Pasak jo, Pekinas ir Vašingtonas turėtų „prisiimti deramą tarptautinę atsakomybę ir dėti pastangas dėl taikos ir ramybės pasaulyje“.
Xi Jinpingas per pirmąjį pokalbį su JAV prezidentu po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pasakė, kad dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykiai turėtų „judėti į priekį teisingu keliu“, pranešė CCTV.
Šis pokalbis buvo planuojamas dar nuo J. Bideno ir Xi Jinpingo virtualaus susitikimo lapkritį.
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki anksčiau sakė, kad J. Bidenas iškels klausimą Xi Jinpingui dėl Pekino „žodinės paramos“ V. Putinui ir nenoro pasmerkti Rusijos brutalią invaziją Ukrainoje.
„Tai galimybė įvertinti, kokią poziciją užima prezidentas Xi“, – kalbėjo J. Psaki.
JAV ir Kinijos santykiai jau seniai yra įtempti, o nuo J. Bideno kadencijos pradžios šie ryšiai dar labiau atšalo. J. Bidenas ne kartą kaltino Kiniją karinėmis provokacijomis prieš Taivaną, tautinių mažumų žmogaus teisių pažeidimais ir pastangomis užgniaužti demokratijos šalininkų judėjimą Honkonge.
Tačiau prasidėjus Rusijos invazijai Vašingtono ir Pekino santykiai galimai nusmuko į dar gilesnes žemumas.
V. Putinui pasiuntus pajėgas į Ukrainą Xi Jinpingo vyriausybė stengėsi atsiriboti nuo Rusijos puolimo, bet Maskvos atvirai nekritikavo. Kai kada Pekino veiksmai atrodydavo provokuojami, Kinija kartojo nepagrįstus Rusijos pareiškimus, kad Ukrainoje veikė JAV remiamos cheminių ir biologinių ginklų laboratorijos.
Anksčiau šią savaitę JAV informavo sąjungininkus Azijoje ir Europoje, jog amerikiečių žvalgyba išsiaiškino, kad Kinija užsiminė Rusijai ketinanti suteikti tiek karinę pagalbą kampanijai Ukrainoje, tiek finansinę paramą, turinčią sušvelninti griežtų Vakarų sankcijų Maskvai smūgį.
„Prieštaringi“ Kinijos prioritetai
Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) ir aukšto rango Kinijos užsienio politikos patarėjas Yang Jiechi (Jang Dzieči) anksčiau šią savaitę susitiko Romoje ir per septynias valandas trukusias diskusijas aptarė Rusijos invaziją bei kitus reikalus.
Prieš derybas Romoje J. Sullivanas sakė, kad netoleruos Kinijos arba kurios nors kitos šalies mėginimų padėti Rusijai išvengti skaudžių ekonominių sankcijų, įvestų JAV ir kitų sąjungininkių po vasario 24-ąją Maskvos pradėtos invazijos.
J. Sullivanas taip pat sakė, kad Kinijos administracija iš anksto žinojo, jog V. Putinas „kažką planuoja“, bet Pekino vyriausybė „galbūt ne visiškai suprato“ V. Putino užmojus.
Xi Jinpingas ir V. Putinas buvo susitikę vasario pradžioje, likus kelioms savaitėms iki invazijos pradžios, kai Rusijos lyderis nuvyko į Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymą. Per V. Putino vizitą abu lyderiai paskelbė 5 000 žodžių pranešimą, kuriuo skelbė savo šalių nevaržomą draugystę.
