Šis didžiojo ajatolos Ali Khamenei pareiškimas tapo svarbiu palaikymu Teherano derybininkų komandai, patiriančiai griežtosios linijos šalininkų spaudimą.
„Sutiksiu su bet kokiu susitarimu, kuris gali būti suformuotas. Aišku, aš nepalaikau blogos sutartis. Geriau neturėti jokios sutarties negu susitarimas, prieštaraujantis mūsų šalies interesams“, – sakoma A.Khamenei biuro pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra ISNA.
Konservatyvieji griežtosios linijos šalininkai Teherano daugiapakopėje valdžios sistemoje būgštauja dėl bet kokių kompromisų su Vakarų šalimis, kuriuos gali priimti pragmatiškų pažiūrų prezidentas Hassanas Rouhani (Hasanas Rouhani), vadovaujantis pastangoms išspręsti jau ilgiau negu dešimtmetį svarstomą branduolinės programos klausimą ir iš naujo atverti šalį išoriniam pasauliui.
„Irano valstybė nepriims jokių perdėtų reikalavimų ir nelogiško elgesio“, – perspėjo A.Khamenei, akivaizdžiai stengdamasis įtikti griežtosios linijos šalininkams, turintiems didelę įtaką parlamente, tarp dvasininkų ir saugumo struktūrose.
Tačiau aukščiausiasis lyderis taip pat pasiuntė palankią žinią H.Rouhani, atgaivinusiam diplomatinius ryšius su Vakarų galybėmis po to, kai buvo triuškinamai išrinktas 2013 metais.
„Derybose svarbiausia mėginti pasiekti bendrą požiūrį, – pabrėžė A.Khamenei. – Tai reiškia, kad (kuri nors) viena pusė negaus visko, ko nori.“
Vakarų valstybės įtaria, kad Iranas siekia slapta pasigaminti branduolinių ginklų, nors Teheranas tikina norintis plėtoti tik taikią branduolinę energetiką.
Išsami branduolinė sutartis laikoma esminiu veiksniu, galinčiu sumažinti platesnio karo Vidurio Rytuose grėsmę tuo metu, kai Iranas yra įsitraukęs į konfliktus Sirijoje ir Irake. Po beveik metus trukusių derybų abiejų pusių atstovai nesugebėjo pasiekti tokio susitarimo iki anksčiau nustatyto antrojo galutinio termino pernai lapkritį.
Dabar Irano ir šešių galingųjų valstybių – JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Kinijos – derybininkai siekia galutinę sutartį sudaryti iki birželio 30-osios. Pagal tą dokumentą ginčijama Irano branduolinė veikla būtų apribota mainais į laipsnišką sankcijų Teheranui panaikinimą.
Abi pusės vis dar smarkiai nesutaria dėl kai kurių esminių klausimų, tokių kaip leidimas Iranui vykdyti urano sodrinimą, galutinio susitarimo įgyvendinimo terminų ir sankcijų atšaukimo tempo.
„Mūsų derybininkai bando atimti iš priešo sankcijų ginklą. Jei jiems pavyks – juo geriau. Jeigu nepavyks – visi turėtų žinoti, kad mes turim daug būdų šiam ginklui atbukinti“, – pabrėžė A.Khamenei.
A.Khamenei, kuriam priklauso lemiamas balsas priimant sprendimus šiitiškoje respublikoje, ne kartą yra sakęs, kad skeptiškai vertina šias derybas. Tačiau jis nuosekliai palaikė H.Rouhani pastangas, kad būtų atšauktos niokojančios sankcijos, nors šį procesą griežtai kritikuoja radikalioji stovykla.