Iraniečiai baiminasi karo: ar kantrybės era baigėsi?

Nors Iranas jau 45-erius metus neslepia neapykantos Izraeliui, anksčiau iš savo teritorijos nebuvo paleidęs nė vieno šūvio į šią šalį. Ajatola Ali Khamenei, Irano aukščiausiasis vadovas nuo 1989-ųjų, naudojo Irano remiamas grupuotes – šiitų teroristinę organizaciją „Hezbollah“ bei palestiniečių „Hamas“ ir „Islamo džihadą“ – smūgiams Izraelyje rengti, išvengdamas tiesioginės konfrontacijos. Kai Izraelis atakavo Irano branduolinės programos infrastruktūrą ir mokslininkus sostinėje Teherane, A. Khamenei patarėjai paragino neprarasti „strateginės kantrybės“.

Bet viskas pasikeitė. Balandžio 13 d. Iranas į Izraelį paleido daugiau nei 300 dronų bei sparnuotųjų ir balistinių raketų. Ši ataka reiškia „esminį pokytį“, mano buvęs Irano ambasadorius Libane Ahmadas Dastmalchianas. Smūgio mastas nustebino net daugelį iraniečių, nes jis buvo kur kas didesnis nei Irano atsakas 2020 m., amerikiečiams nužudžius įtakingąjį generolą Qassimą Soleimani. Irano Islamo revoliucinės gvardijos vadas generolas majoras Hosseinas Salami sako, kad dabar režimas „sprendžia naują lygtį“. „Strateginės kantrybės era baigėsi“, – balandžio 14 d. socialiniame tinkle X parašė Irano prezidento patarėjas.

Užsienio šalių daromas spaudimas iš dalies paaiškina politinius pokyčius. Izraelis suintensyvino savo atakas prieš su Iranu siejamus taikinius Viduriniuose Rytuose nuo pat karo Gazos Ruože pradžios spalio mėnesį. Smūgių Sirijoje ir Libane metu Izraelis nukovė 118 Islamo revoliucinės gvardijos vadų ir apie 250 „Hezbollah“ kovotojų. Balandžio 1-ąją surengta ataka prieš Irano konsulatą Damaske (Iranas primygtinai tvirtina, kad tai jo suvereni teritorija, kaip nurodyta tarptautinėje teisėje) įrodė, kad Irano remiamos grupuotės nebeužtikrina atgrasymo, kuriuo Iranas taip ilgai kliovėsi.