Baudžia pažeminimu

Šis būrys – išskirtinis, pirmas toks, skelbia CNN. Jam priklauso tik merginos, daugumą sudaro dar net nesulaukusios pilnametystės. Būrys patruliuoja rajono gatvėmis ir saugo dailiąją lytį nuo seksualinės prievartos. Kovotojų būriui priklausančios merginos iš kitų išsiskiria apranga – jos vilki juodos ir raudonos spalvų tradicinius Pietų Azijoje moterų dėvimus aprėdus salwar kameez. Kovotojų tikslas ir taikinys – ribą peržengę vyrai ir vaikinai.

Kaip drąsios kovotojos baudžia savo aukas? Svarbiausias ginklas – pažeminimas, nors kartais tenka imtis ir drastiškesnių priemonių.

Mokytoja pavargo nuo kultūrinės stigmos

Merginų motyvacija skaudžiai akivaizdi. Visos iki vienos vadinamajai Raudonajai brigadai priklausančios merginos yra kadaise tapusios seksualinės prievartos aukomis. Kelios tokią prievartą patyrė savo pačių šeimose.

Indijoje seksualinė prievarta jau nieko nestebina, tačiau pastaruoju metu situacija tapo praktiškai nebekontroliuojama: žaginimų skaičius dramatiškai išaugo – nuo 2487 atvejų 1971 metais iki 24 tūkst. atvejų 2011 metais. Tokia oficiali statistika. Teisių gynėjai sako, jog tai tik ledkalnio viršūnė – esą iš tikrųjų padėtis žymiai blogesnė.

Kova su seksualine diskriminacija ir prievarta Laknau gatvėse prasidėjo visam pasauliui pagaliau atkreipus dėmesį į Indijoje siaučiančius žagintojus. Savigynos būriai pradėti steigti prieš kelerius metus, šios praktikos pradininke tapo mokytoja Usha Vishwakarma, kai sužinojo, jog jos vienuolikmetę mokinę namuose be skrupulų žagina dėdė. Tai buvo tik pradžia.

Netrukus nepageidaujamą dėmesį mokytojai pradėjo rodyti kolega, netgi bandė ją užpulti. Moteriai pavyko apsiginti, tačiau, kai panoro apie incidentą pranešti pareigūnams, vietos policijos pareigūnai mokytoją pasitiko abejingais veidais. Atrodė, jog niekam jos bėdos nerūpi.

Raudona simbolizuoja pavojų, juoda - kovą

Taip gimė „Raudonoji brigada“ – raudona merginų aprangoje simbolizuoja pavojų ir kovą, o juoda – pasipriešinimą.

Grupėmis po penkias ar keturias merginos patruliuoja savo rajono gatvėse, prieina prie vaikinų ar vyrų, grasinančių merginoms, ir paliepia liautis. Jeigu potencialus agresorius įspėjimo nepaiso, būrys jį baudžia viešai pažemindamas – vyrų dominuojamoje visuomenėje tai tikrai žiauri bausmė. U. Vishwakarma pripažįsta, jog smurto imtis jai teko ne kartą – nors jis ir apsiribojo antausiais.
Svarbiausia bausmės idėja – pažeminti agresorius. Savigynos būrių veikla neperžengia ribų – jos paprasčiausiai ginasi pačios ir gina savo likimo drauges.

Mokosi Kung fu

O apsiginti ir apginti kitas jos tikrai gali, nes lieja prakaitą vietos sporto salėse. Vienoje tvankioje Laknau sporto salėje mažiausiai 15 merginų įdėmiai klauso, ką joms pasakoja kung fu instruktorius. Mokytojas merginas moko kelių gudrybių: kaip saugiai priartėti prie priešininko, jam įspirti, smogti, užlaužti iš nugaros.

Nuo sienos į besimokančias indes padrąsinančiai iš išblukusio plakato žvelgia pats kovos menų legenda Bruce Lee. Sporto salėje merginos ne tik išmoksta kung fu – čia jos sulaukia vertingų paskaitų apie savigyną, sveikatą, socialines problemas.

Protestai sulaukia mažai paramos

Po kelių valandų prie merginų prisijungė ir daugiau jų idėją palaikančių asmenų – jie visi išėjo į gatves. Mokytojos vadovaujamos Raudonosios brigados narės laikė plakatus anglų ir hindi kalbomis, kuriuose reikalavo apsaugos moterims bei merginoms ir ragino griežčiau bausti prievartautojus.

Kokia sunki ir kartais netgi beprasmiškai atrodanti merginų kova, puikiai iliustruoja tai, kas vyko Laknau gatvėse – grupelė kovingai nusiteikusių merginų stengėsi atsilaikyti prieš intensyvų eismą ir nesileisti išblaškomos. Dėmesio jų akcija sulaukė tik iš pasipiktinusių vairuotojų, panašu, jog kitiems buvo tiesiog nusispjauti. 

Paklausta, kodėl nusprendė kovoti su šia giliai šalies kultūroje šaknis įleidusia problema, U. Vishwakarmos šešiolikmetė sesuo Lakshmi kategoriškai ima purtyti galvą: „Tai nėra kultūrinė problema – problema socialinė, nes vyrai visuomenėje yra aukščiau nei moterys“.

Nors protestas gatvėje dėmesio praktiškai nesulaukė, tačiau jo organizatorei ir visai Raudonajai brigadai jis buvo labai svarbus. „Tos, kurios iki šiol buvo ignoruojamos – moterys ir merginos – pagaliau išgirstos. Jos turi balsą, jaučia padrąsinimą“, - teigia mokytoja.