„Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Pasak Rusijos URM, tai pirmiausia palies atskirų Europos privačių karinių kompanijų, veikiančių įvairiuose pasaulio regionuose, vadovus.
Juodąjį sąrašą taip pat papildė virtinės ES valstybių narių teisėsaugos institucijų, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atstovai, „nešantys asmeninę atsakomybę už antirusiškos politikos skatinimą ir priemonių, pažeidžiančių teisėtas rusakalbių gyventojų ir žiniasklaidos teises diegimą“, pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Nota, informuojanti apie šį žingsnį, išsiųsta Bendrijos atstovybei Rusijoje, rašoma pranešime.
Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas dėl to, kad Europos Sąjunga tęsia „neteisėtą, destruktyvią ir beprasmę vienašališkų apribojimų prieš Rusiją politiką“.
„Kviečiame Briuselį įsiklausyti į vis aktyvesnius protingų europiečių balsus, raginančius atsisakyti sankcijų politikos Rusijai ir jos sąjungininkams, kuri kenkia tarptautinei teisei ir akivaizdžiai veda į aklavietę. Tai yra svarbi sąlyga norint atkurti stabilumą ir saugumą euroatlantinėje erdvėje, taip pat tarptautinių santykių klimato normalizavimui“, – pridūrė Rusijos URM.
2014 metų kovą ES įvedė ir toliau tęsia varžomąsias priemones Rusijos atžvilgiu. Kaip nurodo Bendrijos institucijos, šios priemonės taikomos „reaguojant į neteisėtą Krymo aneksiją ir sąmoningą Ukrainos destabilizavimą“.
Tarp ES taikomų varžomųjų priemonių yra diplomatinės, ekonominės ir asmeninės sankcijos, suvaržymai Krymui ir Sevastopoliui.
NATO vadovas: Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija gali imtis „įvairių“ agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, tačiau pabrėžė, kad vis dar įmanoma pasiekti sprendimą taikiai ir derybų keliu.
Nors Aljansas vis dar nėra tikras, ką Kremlius galėtų padaryti, J. Stoltenbergas per Vašingtone įsikūrusio strateginių studijų centro „Atlantic Council“ surengtą renginį pasakė, kad Rusija turi keletą galimybių.
„Kibernetinis (karas),.. pastangos perversmu nuversti vyriausybę Kijeve, sabotažas – Ukrainos viduje dirba jų žvalgybos pareigūnai... Taigi, turime būti pasirengę įvairiausioms formoms ar agresyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Tačiau jis pridūrė, kad „nėra linkęs leistis pernelyg toli į spekuliacijas, nes dabar tikslas yra pabandyti sumažinti įtampą... Mes raginame Rusiją susėsti ir pradėti derybas, kad būtų išvengta tokių scenarijų ir būtų rastas politinis sprendimas“.
Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
NATO surengė kelis susitikimus dėl numanomos grėsmės, o vasario 16–17 dienomis planuoja surengti dar vieną sąjungininkų gynybos ministrų posėdį.
J. Stoltenbergas pripažino, kad „esama tam tikrų nuomonių skirtumų tarp sąjungininkų“ dėl to, kokia parama turėtų būti teikiama Ukrainai, kuri nėra NATO narė ir nesulauks Aljanso karių, parengtų dalyvauti kovos veiksmuose.
JAV, Jungtinė Karalystė ir Kanada siunčia Ukrainai ginklus ir karinius instruktorius, o kitos, pavyzdžiui, Vokietija, susilaiko.
„Nėra tikrumo dėl Rusijos planų“, – sakė NATO vadovas.
„Iš NATO pusės esame pasirengę užmegzti politinį dialogą. Bet taip pat esame pasirengę reaguoti, jei Rusija pasirinks ginkluotą konfliktą, konfrontaciją. Taigi esame pasirengę abiem variantams, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Sunkiai dirbame siekdami geriausio taikaus politinio sprendimo, tačiau ruošiamės ir blogiausiam.“
Putinas E. Macronui: Vakarai ignoruoja Rusijos susirūpinimą dėl saugumo
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį savo kolegai prancūzui Emmanueliui Macronui pareiškė, kad Vakarų šalys ignoruoja Maskvos susirūpinimą dėl NATO plėtros, pranešė Kremlius.
Jungtinės Valstijos ir NATO anksčiau šią savaitę pareikė rašytinius atsakymus į didelio masto saugumo reikalavimus, kuriuos joms iškėlė Rusija, ragindamos Vakarus pažadėti niekada nepriimti Ukrainos į JAV vadovaujamą saugumo aljansą.
„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V. Putinas E. Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
V. Putinas taip pat sakė, kad JAV „ignoravo“ kitus svarbius Rusijos išsakytus susirūpinimą jai keliančius klausimus ir nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti saugumą Europoje nepažeidžiant kitas šalis neraminančių momentų dėl gynybos.
Kremlius nurodė, kad abu lyderiai kalbėjosi ilgai, o V. Putinas pasakė E. Macronui, kad „atidžiai“ išnagrinės JAV ir NATO atsakymus, o „po to nuspręs dėl savo tolesnių veiksmų“.
Tuo metu Eliziejaus rūmų paskelbtame pranešime apie lyderių pokalbį sakoma, kad jiedu sutarė dėl poreikio deeskaluoti situaciją dėl Ukrainos, o V. Putinas E. Macroną patikino „neturintis jokių puolimo planų“.
Skambutis „leido mums sutarti dėl deeskalavimo būtinybės“, per spaudos konferenciją žurnalistams sakė E. Macrono patarėjas.
„Prezidentas Putinas nepareiškė apie jokius puolimo planus ir sakė norintis tęsti derybas su Prancūzija ir mūsų sąjungininkais“, – pridūrė jis.
Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
Maskvos praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai pateiktuose atsakymuose į jos susirūpinimą neatsižvelgiama, bet tolesnių derybų galimybės neatmetė.
Eliziejaus rūmai trečiadienį kaip „teigiamą signalą“ sveikino Paryžiuje vykusias Rusijos ir Ukrainos, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos, pareigūnų derybas, per kurias buvo priimtas pirmasis bendras Maskvos ir Kijevo rašytinis pareiškimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje nuo 2019 metų.
V. Putinas penktadienį E. Macronui sakė, kad Kijevui svarbu užmegzti „tiesioginį dialogą“ su separatistų lyderiais karo nusiaubtuose Ukrainos rytuose.
„Atsižvelgiant į Paryžiuje vykusio susitikimo rezultatus, pasitvirtino nuotaikos tolesniam Rusijos ir Prancūzijos darbui šiuo formatu“, – pareiškė Kremlius.
