Konkrečiai pasakojama apie Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą su Rusijos lyderiu Brisbane, Australijoje, kuris įvyko po šešis mėnesius trukusių bandymų išaiškinti, kokių tikslų Ukrainoje siekia Kremlius.
„Financial Times“ rašo, kad 22 valandą vakaro A. Merkel ir V. Putinas susitiko viešbučio „Hilton“ konferencijų salėje. Per dvi valandas trukusį susitikimą Rusijos prezidentas vardijo skriaudas, kurias patyrė: Vakarai pareiškė, kad įveikė Rusiją Šaltajame kare, apgavo Maskvą, priartinę NATO ir Europos Sąjungą prie Rusijos sienų, ignoravo tarptautinės teisės normas ir ėmėsi neatsakingos politikos Irake, Afganistane ir Libijoje.
Kaip teigia diplomatas, turintis žinių apie Brisbane vykusį susitikimą, A. Merkel visą laiką bandė pokalbį pakreipti situacijos Ukrainos Rytuose tema.
Nuo pat krizės pradžios Vokietijos kanclerė stengėsi suprasti, kodėl V. Putinas kalba taip, o ne kitaip, išsiaiškinti, ko jis siekia – ir taip pasiūlyti vieną ar kitą sprendimą.
Kai Rusijos prezidentas galiausiai garsiai išsakė savo sprendimą, A. Merkel buvo šokiruota, skelbiama straipsnyje.
V. Putinas pareiškė, kad Kijevo santykiai su separatistais privalo būti tokie patys kaip ir Maskvos su Čečėnija – juos reikia papirkti autonomija ir pinigais, teigia „Financial Times“.
„Gali būti, kad ši beprotiška idėja buvusiam KGB darbuotojui ir atrodo savaime suprantama, tačiau pastoriaus iš Rytų Vokietijos dukrai, kuriai nesvetimas teisingumo jausmas, tai buvo nepriimtina“, – teigia straipsnio autoriai.
V. Putinas – aukščiausio lygio destabilizatorius, jis sugeba priešininką priversti prarasti pusiausvyrą. Jis sumaniai žongliruoja draugiškais pareiškimais ir grasinimais.
„Visą krizės Ukrainoje, kuri yra didžiausias iššūkis Europos saugumui nuo pat Šaltojo karo pabaigos, laikotarpį V. Putinui puikiai pavyksta supainioti ir suklaidinti Vakarų lyderius.
Jis puikiai supranta, kad Rusijos siekis – susigrąžinti Ukrainą į savo įtakos zoną, tačiau niekaip neperkanda, kaip jis ketina tai padaryti“, – tvirtina straipsnio autoriai.
Susitikimas Brisbane vyko akis į akį, nes A. Merkel tikėjosi, kad vienumoje V. Putinas bus atviresnis ir išsiduos, kokių tikslų siekia iš tikrųjų.
Tačiau jis nesugebėjo paaiškinti, kokia yra jo strategija – jis pats esą to nežinąs, inforesist.org cituoja „Financial Times“.
Susitikimas baigėsi po keturių valandų. Iš konferencijų salės abu lyderiai išėjo nusiteikę gana niūriai. Po kelių valandų V. Putinas iš Australijos išvyko, praleisdamas antrą Didžiojo 20 (G20) viršūnių susitiko dieną.
A. Merkel išreiškė įsitikinimą, kad krizė Ukrainoje greitai nesibaigs. Be to, Vokietijos kanclerė esą supratusi, kad V. Putino apetitas vien Ukraina gali neapsiriboti.
Šis susitikimas tapo realiu posūkiu Vakarų ir Rusijos santykiuose. Pasaulio lyderiai suprato, kad Rusija jau niekada netaps tokia, kaip Vakarų šalys, pažymi leidinys.
Į A. Merkel susitikimą su Rusijos prezidentu buvo dedamos nemenkos viltys, nes abu lyderiai priklauso tai pačiai kartai, abu puikiai prisimena ir supranta Šaltąjį karą, A. Merkel puikiai kalba rusiškai , o V. Putinas – vokiškai.
Be to, Vokietijos kanclerė neblogai supranta Rusijos prezidento psichologinius triukus. 2007 metais jis piktavališkai pasinaudojo A. Merkel baime šunims. Per susitikimą Sočyje jis leido savo labradorų veislės kalei Koni prieiti prie Vokietijos politikės.
A.Merkel pakankamai patyrusi, kad nepasiduotų panašioms V. Putino provokacijoms, pažymi straipsnio autoriai. Priešingai – ji sumaniai naudojasi situacija, norėdama parodyti, kad panašūs Rusijos prezidento veiksmai byloja apie jo silpnybes.
Derybos su V. Putinu A. Merkel nėra vien bandymas pakeisti jos manieras, net ir parodyti, kaip Rusijos veiksmus vertina Vakarai.
Krizė Ukrainoje pakeitė Vokietijos nuomonę apie Rusijos prezidentą, teigia straipsnio autoriai. A. Merkel suprato, kad V. Putinas meluoja ir apie tai pareiškė visiems Europos lyderiams.
JAV prezidentas Barackas Obama mano, kad su Rusijos prezidentu bendros kalbos rasti paprasčiausiai neįmanoma, nes Rusijos lyderis visiškai nereaguoja į jokios bandymus pataisyti pašlijusius santykius ir labiausiai primena „paskutiniame klasės suole iš nuobodulio nežinantį kur dėtis vaiką“.
„B. Obama taiką vertina kaip galimybę išlošti visiems. V. Putinas mano, kad, jeigu vienas laimi, kitas būtinai pralaimi“, – „Financial Times“ sakė vienas iš buvusių Amerikos diplomatų.