Šie rezultatai yra dar viena nesėkmė socialistų prezidentui Francois Hollande'ui.
Jo pirmtako Nicolas Sarkozy konservatorių partija UMP ir jos sąjungininkai iš centristų UDI laimėjo 188 vietas, rodo vėlai vakare paskelbti beveik galutiniai rezultatai. Tai yra 13 vietų daugiau nei reikia absoliučiai daugumai.
Tuo tarpu FN pirmą kartą pateko į Senatą ir gavo dvi vietas. Partijos lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) tai pavadino „istorine pergale“.
„Pirmas kartais, kai patenkame į Senatą ir (patenkame) gražiai, su dviem senatoriais“, – sakė ji.
Stephane'as Ravier, vienas iš laimėjusių FN kandidatų, pakilią partijos nuotaiką atspindėjo tokiais žodžiais: „Dabar lieka atidaryti tik dar vienerias duris – Eliziejaus (prezidentūros rūmų)“.
Antiimigracinė, euroskeptiška FN šiemet vis gerino savo pozicijas: sustiprėjo po municipalinių rinkimų ir gavo daugiausiai balsų per gegužę įvykusius Europos Parlamento rinkimus.
Šį mėnesį atlikta apklausa parodė, kad FN lyderė M.Le Pen per 2017 metų prezidento rinkimus įveiktų F.Hollande'ą, jei varžytųsi su juo antrajame rate.
Per Senato rinkimus daugiau kaip 87 500 regionų valdžios ir rinktų vietos valdžios pareigūnų visoje šalyje balsavo už kandidatą, kuriam teikia pirmenybę. Prieš šešis mėnesius socialistai patyrė nesėkmę per municipalinius rinkimus, po kurių dešinieji reikšmingai pagerino savo pozicijas.
Prancūzijos parlamento aukštieji rūmai renkami ne visuotiniu balsavimu – ji renka „superelektoratas“, kurį sudaro rinkti atstovai, kas treji metai balsuojantys dėl maždaug pusės 348 vietų Senato atnaujinimo.
Naujasis Senato lyderis trečiadienį bus išrinktas iš UMP gretų ir pakeis socialistą Jeaną-Pierre'ą Belį.
Tarp pagrindinių pretendentų yra buvęs premjeras Jeanas-Pierre'as Raffarinas.
Nors Senatas neturi tokios įtakos kaip žemieji rūmai – Nacionalinis Susirinkimas, kuriam priklauso paskutinis žodis dėl įstatymų projektų priėmimo, – posūkis į dešinę yra dar vienas smūgis F.Hollande'ui – nepopuliariausiam prezidentui per dabartinę Prancūzijos istoriją.