Branko (vardas pakeistas) buvo dalis naujausių Maskvos pastangų verbuoti serbus kovoti už Rusijos armiją Ukrainoje, Kremliui siekiant papildyti išeikvotas savo pajėgas.

Praėjusį mėnesį Vladimiras Putinas pareiškė, kad Rusija neverbuos samdomų užsienio karių į savo kariuomenę ir kad jai nereikia „pašalinių žmonių“. Tačiau greitai po šito eilinė 30 samdomų kovotojų grupė atskrido iš Serbijos į Pamaskvę, kad sudarytų sutartis ir įsilietų į oro desanto pajėgų 106-osios divizijos sudėtį. Kas ir kaip verbuos kitų šalių piliečius Rusijos kariuomenei, aiškinosi BBC rusų tarnyba.

Maskva nori užverbuoti iki kelių šimtų Serbijos piliečių dalyvauti kare prieš Ukrainą. Pirma apie tai pranešė prancūzų leidykla „Intelligence Onlaine“.

Kai BBC rado vieną iš jų, Serbijoje vykstantį savanorių verbavimą patvirtino seniai pasiskelbusių Donecko liaudies respublikos ir Luhansko liaudies respublikos pusėje kovojantys serbai rusų propagandinės laidos „Solovjov.Live“.

Rugpjūčio 21 d. laidoje dalyvavo serbas snaiperis Dejanas Beričius, kuris nuo 2014 m. dalyvavo koviniuose veiksmuose Ukrainos rytuose, ir Davoras Savičičius, kuris dar 2014 m. formavo serbų būrį privačioje karinėje grupuotėje „Wagner“. Įdomu tai, kad 2016 m. žurnalistams sužinojus šią informaciją, D. Savičičius, tuo metu gyvenęs Pamaskvėje, Chimkuose, tvirtino, kad jis – statybininkas ir nėra buvęs nei Ukrainoje, nei Sirijoje.

Serbų ryšių su rusų kariuomene neneigė ir laidos vedėjas. Pristatydamas svečiu, jis pareiškė, kad D. Savičičius turi keturis ordinus už narsą.

D. Beričius pasakojo, kad oro desanto pajėgų 106-osios Tulos divizijos sudėtyje buvo suformuotas padalinys „Vilkas“, kuriam vadovavo D. Savičičius. „Su 106-ąja mes dirbome dar [judant] Kyjivo kryptimi, jos vado pseudonimas Silveris“, – teigė D. Beričius, turėdamas omenyje generolą majorą Vladimirą Seliverstovą.

D. Savičius savo ruožtu patikslino, kad jo „internacionalinis batalionas“ karo pradžioje dirbo prie Kyjivo Gostomelio rajone ir užėmė Varšuvos trasą kaime Zagalicy, Borodiansko rajone, Kyjivo srityje.

Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo srities D. Savičičiaus padalinys buvo perkeltas į Charkivo sritį, iš kur vėliau persikėlė į Borodyčnės kaimą Kramatorsko rajone, Donecko srityje; šias teritorijas rusų kariai paliko jau 2022 m. rudenį per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimą.

Serbija

„Dabar mes oficialiai pasirašome sutartį su Gynybos ministerija, atliekame patikrinimą Krasnogorsko kariniame komisariate. Iš karto siunčiame žmones į Riazanės poligoną, o po parengimo vaikinai dirba Luhansko kryptimi. Noriu pakviesti ir rusus, ir serbus. Padaliniai egzistuoja ir veiks“, – pasakojo apie užsieniečių verbavimą D. Savičičius.

„Kai Vladimiras Vladimirovičius leido užsieniečiams atvykti, sudariau planą, kaip visa tai veiks, ir kreipiausi į savo generolą. Jis pasakė – puiku, dirbk. Vyrai atvyksta, mes juos sutinkame, jie iš karto eina į karinį komisariatą, pasirašo sutartis ir pateikia prašymą dėl Rusijos pilietybės. Tai ne tik Serbija, bet visa buvusi Jugoslavija. Tiesa, savanorių Rusijos kariuomenėje daugiausia iš Serbijos.“

Kaip samdomi kovotojai iš Balkanų įsidarbina Rusijoje

BBC Rusijos tarnybos šaltiniai tvirtina, kad schemą su užsieniečiais savanoriais ir jų samdymą per Krasnogorsko karinį komisariatą Maskvos srities gubernatoriui Andrejui Vorobjovui pasiūlė Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) akademijos, Maskvos srities pirmininko pavaduotojas, regiono regionų saugumo vyriausiosios valdybos vadovas Romanas Karatajevas, kuris atėjo dirbti į Pamaskvės valdybą 2014 m., o iki tol dirbo FSB struktūrose.

„Rusijos valdžia nori išsilaikyti be mobilizacijos iki prezidento rinkimų 2024 m., parengusi materialinius techninius rezervus greitam naujų divizijų ir pulkų išvystymui, bet tam į karo krosnį reikia mesti vis naujus žmones“, – paaiškino savanorių iš kitų šalių rinkimą Igoris, organizacijos „Respublikos ordinas“ atstovas. Birželio pradžioje jos aktyvistai padėjo iš Rusijos pabėgti Rusijos oro ir kosmoso pajėgų pilotui Dmitrijui Mišovui, o rugpjūčio pradžioje pirmi gavo serbų savanorių sąrašus, kuriuos vėliau perdavė žurnalistams patvirtinti. BBC Rusijos tarnybai žinomos tikrosios šių žmonių pavardės, bet, saugumo sumetimais jos nepaviešintos.

Organizacijos atstovai tvirtina – kai Pamaskvės valdžia sugalvojo savanorių verbavimo schemą, įtraukė į šį procesą „Naktinių vilkų“ lyderį Aleksandrą Saldostanovą, turintį glaudžių ryšių su ultradešiniųjų serbų ratais, su buvusio Jugoslavijos prezidento Marko Miloševičiaus sūnumi, kuris pastaruosius 20 metų gyvena Rusijoje ir turėjo garantuoti buvusiems tėvynainiams, kad Rusijos pusė įvykdys visus įsipareigojimus. Ir D. Savičičiaus. Pastarojo pareiškimas, kad užsieniečiams savanoriams suteikia Rusijos pilietybę, galima paaiškinti noru apsaugoti potencialius naujokus ir suteikti jiems garantijų, kad paskui savo tėvynėje jiems neiškels baudžiamosios bylos už pasisamdymą.

Sutvarkyti formalumus ir pasamdyti būtent per Pamaskvę buvo pasiūlyta, nes regionas nesusidoroja su jam pateiktais vadinamosios slaptosios mobilizacijos rodikliais.

Metų pradžioje regionų ir valstybinių įmonių vadovams buvo iškelta užduotis surinkti 150 tūkst. savanorių, kad 2023 m. rudenį jie galėtų pakeisti 50 proc. mobilizuotųjų, surinktų per mobilizacijos bangą 2022 m. rudenį.

Viename iš pastarųjų posėdžių pas Rusijos premjerą Michailą Mišustiną buvo pasakyta,, kad savanorių rinkimo planas įvykdytas tik 70 proc., o gubernatoriai privalo 100-u proc. jį realizuoti iki šių metų pabaigos.

Rusų oficialūs asmenys skelbia apie kur kas didesnius savanorių rinkimo tempus. Rugsėjo 3 d. Saugumo tarybos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad nuo metų pradžios sutartį su Gynybos ministerija sudarė daugiau nei 230 tūkst. žmonių. Liepą D. Medvedevas kalbėjo apie 185 tūkst. sutartininkų ir tvirtino: „Atrankos pagal sutartį tempai padidėjo iki 1400 žmonių per dieną.“

Rugsėjo 12 d. kalbėdamas Tolimųjų Rytų ekonomikos forume Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tvirtino, kad per pastaruosius šešis–aštuonis mėnesius savo noru sutartis dėl karinės tarnybos pasirašė 270 tūkst. žmonių. Jo teigimu, kasdien sutartį pasirašo 1000–1500 žmonių. O gynybos ministras Sergejus Šoigu spalio 3 d. pasakojo apie 335 tūkst., kurie per pastaruosius metus pasirašė sutartį dėl karinės tarnybos.

BBC Rusijos tarnyba išanalizavo vieno pasitarimo, kuriame dalyvavo Davoras Savičičius, įrašą – pastarasis pasitarime pareiškė, kad iki 2023 m. rudens imasi suformuoti visavertę serbų brigadą oro desanto pajėgų 106-osios Tulos divizijos sudėtyje ir užverbuoti į ją iki tūkstančio Serbijos piliečių. Įgyvendinant šį projektą Pamaskvėje buvo sugalvota visa sistema: į Rusiją atskrendančius užsieniečius apgyvendindavo bendrabutyje šalia slidinėjimo stadiono Krasnogorske, jų dokumentus turėjo tvarkyti specialus notaras, o sutarčių pasirašymas vyksta jau Koroliove.

„Serbas statybininkas“

BBC Rusijos tarnyba gavo prieigą prie serbų, užverbuotų į Rusijos kariuomenę, sąrašo. Tarp jų buvo Serbijos pilietis Vukašinas Stevanovičius. BBC jo paklausė, ar jis sudarė sutartį su kariuomene. „Aš – ne tas, kurio jūs ieškote. Neketinu atsakinėti į klausimus, susijusius su jūsų abejonėmis dėl mano buvimo vietos“, – atsakė V. Stevanovičius BBC. Susirašinėjant programa „Viber“ jis neigė, kad pasirašė sutartį ir dabar tarnauja oro desanto pajėgų 106-oje divizijoje, kurios dislokacijos vieta iki karo buvo Tulos sritis.

Vukašinas Stevanovičius

V. Stevanovičiaus feisbuko paskyroje rašoma, kad jis gimė nedideliame miestelyje Odžaciai Serbijos šiaurėje. Jo profilyje nurodyta gimimo data sutampa su gimimo data savanorių sąraše, kurį gavo BBC. Savo profilyje V. Stevanovičius rašo, kad yra atsargos paporučikis, kad buvo Serbijos ginkluotųjų pajėgų atsargos karininkų klausytojas, taip pat mokėsi Statybų fakultete Suboticoje.

Keliose nuotraukose jis pozuoja su ginklu, vilkėdamas Serbijos kariuomenės uniformą. „Gimiau tam, kad kovočiau, ir kovosiu“, – parašė apie save V. Stevanovičius. O 2022 m. birželį jis išpublikavo asmenukę prie Vasilijaus palaimintojo soboro Maskvoje.

Apie tai, kad V. Stevanovičius yra Rusijoje, papasakojo jo motina Jovanka Stevanovič. Pokalbio telefonu metu ji papasakojo, kad jos sūnus – „jau ilgiau nei metus yra Rusijoje“, ten dirba statybose. „Jis retai skambina, Rusijoje – problemos su mobiliuoju ryšiu“, – pridūrė ji.

Ir pats V. Stevanovičius tvirtino, kad jis – ne kariškis, o inžinierius statybininkas. Šios versijos prieš kelerius metus laikėsi ir D. Savičičius, kai žurnalistai pradėjo rašyti apie jo ryšius su „Wagner“.

Serbijoje parsisamdymas į karinę tarnybą laikomas baudžiamuoju nusikaltimu, tad užsiverbavusiems į Rusijos kariuomenę serbams tėvynėje gresia iki 10 metų laisvės atėmimo.

Ne tik serbai

Kai žurnalistai dar tik pradėjo domėtis į Rusijos kariuomenę samdomų serbų tema, tokiu būdu buvo pasamdyta apie 100 žmonių, paskui procesą įšaldė, tad D. Savičičius kol kas negalėjo suformuoti visavertės brigados.

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žiniasklaidoje pasirodė daug pranešimų apie samdomus užsienio karius Rusijos kariuomenėje. Propagandininkas Aleksandras Sladkovas anonsavo samdomų kovotojų iš Šiaurės Korėjos atsiradimą Rusijos kariuomenėje, o rugsėjo pradžioje Kuboje vietos silovikai sulaikė 16 žmonių, kurie mėgino verbuoti į Rusijos kariuomenę kubiečius. Vienose Ivanovo miesto kapinėse neseniai rado kare Ukrainoje žuvusių nepaliečių Karpi Rupako ir Sandipo Thapalio kapus, taip pat Togo Bitenavo Pigo kapą.

Dauguma šių pranešimų pasirodė po to, kai 2023 m. pradžioje V. Putinas leido užsieniečiams sudaryti vienerių, o ne penkerių metų trukmės sutartį su Rusijos kariuomene.

Rugsėjo 3 d. Rusijos pastangoms verbuoti kaimyninių valstybių gyventojus karui su Ukraina kasdienę naujienų suvestinę paskyrė ir britų žvalgyba, kuri pranešė apie bandymą verbuoti Armėnijos ir šiaurinių Kazachstano sričių piliečius.

„Veikiausiai Rusija nori išvengti tolimesnių nepopuliarių vidinės mobilizacijos priemonių, artėjant 2024 m. prezidento rinkimams. Užsienio piliečių eksploatavimas suteikia Kremliui galimybę gauti papildomo personalo savo kariniams veiksmams, didėjant nuostoliams“, – rašė britų specialistai.

Rusijos valdžia neatskleidžia tikslaus skaičiaus užsieniečių, nusprendusių pasinaudoti tokia galimybe.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (4)