Kitos Baltijos valstybės – Latvijos – parlamentas kiek anksčiau balsavo už tai, kad iki lapkričio vidurio būtų pašalinti visi dar likę sovietiniai paminklai bei atminimo lentos, dėl to Rusija iškvietė Latvijos ambasadorių ir pagrasino „asimetrišku atsaku, kuris neabejotinai bus jaučiamas Rygoje“.
Tiek Estijoje, tiek Latvijoje gyvena didelės rusakalbių mažumos, kurios kartais konfliktuoja su šalių vyriausybėmis. Nuogąstaujama, kad Maskva gali bandyti pasinaudoti šiais nesutarimais ir destabilizuoti šias šalis – ES ir NATO nares.
„Vyriausybė laikosi pozicijos, kad neapykantą kurstantys sovietiniai paminklai turi būti pašalinti iš viešosios erdvės“, – sakė Estijos kultūros ministrė Piret Hartman.
Tačiau „turime atskirti paminklus, kurie kursto ar romantizuoja karą, nuo simbolių ar pastatų, kurie, ekspertų nuomone, turi didelę istorinę ar kultūrinę vertę“, – pridūrė ji.
Kada parlamentas balsuos dėl šio įstatymo projekto, kol kas nežinoma.
Lietuvos vyriausybė po Rusijos invazijos į Ukrainą liberalizavo sovietinių paminklų šalinimo procesą.
Šiais metais Vilniuje buvo planuojama nugriauti didžiausią šalyje sovietinį paminklą, tačiau jo pašalinimas buvo sustabdytas po to, kai prorusiški aktyvistai kreipėsi į Jungtines Tautas.
