„Vis dar yra tų, kurie įvairiais pretekstais pateisina totalitarines ideologijas“, – per atidarymo ceremoniją pareiškė valstybės vadovė.
Anot jos, „bet kokia totalitarinė ideologija iš esmės yra laisvės priešininkė, ir šią didelę kainą mes žinome iš savo šalies istorinės patirties“.
K. Kaljulaid paragino demokratines valstybes siekti, „kad neapykanta daugiau niekada nebūtų sprendimų priėmimo pagrindas“.
„Turime galvoti apie demokratiją ir Europos moralines vertybes – piliečių teisių ir laisvių gynimą nuo bet kokio populizmo ir ekstremizmo“, – pažymėjo prezidentė.
Šiemet minimo Estijos valstybės šimtmečio proga pastatytas memorialas yra 30 kvadratinių metrų pločio ir susideda iš dviejų dalių: „Kelias“ ir „Gimtasis kiemas“.
„Kelias“ – į tunelį panašus juodas koridorius, ant kurio sienų pakabintos lentelės su komunizmo aukų vardais bei tuščios lentelės, primenančios apie nežinomas aukas. Ant plieno lentelių lazeriu išgraviruoti 22 tūkst. žmonių, žuvusių represijų metu įkalinimo įstaigose, kalėjimuose ar tremtyje, vardai. Koridorius simbolizuoja totalitarinio režimo negailestingumą ir nežmoniškumą.
„Gimtasis kiemas“ yra įdubimas kalvos šlaite, kur įrengta obelų apsupta aikštelė, simbolizuojanti taikų ir saugų žmonių gyvenimą.
Memorialas kainavo 6,6 mln. eurų. Jo įrengimo darbus finansavo valstybė ir Estijos paramos represuotiems asmenims fondas.
Į atidarymo ceremoniją buvo pakviesti per 500 komunistų režimo represuotų žmonių ir jų artimųjų, taip pat vyriausybės ir parlamento nariai, diplomatai, bažnyčių vadovai ir aukšto rango pareigūnai.