Jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „panaudos kokius nors masinio naikinimo ginklus, (tai) iš esmės pakeistų žaidimo taisykles... glaudiems aljansams“, sakė A. Duda BBC televizijai.
Tokiu atveju NATO, į kurią Lenkija įstojo 1999 metais, turėtų rimtai apsvarstyti savo tolesnius veiksmus, pridūrė prezidentas.
„Nes tada tai tampa pavojinga ne tik Europai, ne tik mūsų Europos daliai, bet ir visam pasauliui“, – pridūrė jis, kalbėdamas lenkiškai. Varšuva: cheminis ginklas kare Ukrainoje „iš esmės pakeistų žaidimo taisykles“.
Jo pasisakymas buvo verčiamas į anglų kalbą.
A. Dudos manymu, V. Putinas griebsis bet kokių priemonių, ypač dėl to, kad jis jau pralaimėjo šį karą „politiškai“, o kariniu požiūriu nebegali jo laimėti.
Remdamasis ekspertų skaičiavimais, A. Duda sakė, kad karo metu Ukrainą gali palikti iki penkių milijonų pabėgėlių, iš kurių pusė atsidurs Lenkijoje.
Nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Lenkija iki šiol priėmė beveik 1,7 mln. pabėgėlių.
„Daugiau nei pusė visų Ukrainą palikusių pabėgėlių yra Lenkijoje. Taigi, jei jų yra 5 milijonai, įsivaizduokite, kad mes sulauksime 2,5 milijono“, – kalbėjo A. Duda.
„Man sunku tai įsivaizduoti. Todėl mums reikia paramos čia, vietoje. Mums reikia geranoriškos pagalbos, finansinės paramos“, – pridūrė jis.
Sekmadienį karas priartėjo prie Lenkijos sienos: per Rusijos išpuolį prieš karinę bazę Javorive Vakarų Ukrainoje, maždaug už 20 km nuo Lenkijos sienos, žuvo 35 žmonės ir 134 buvo sužeisti.