„Šiandien iš buvusios Kalnų Karabacho srities sklinda niokojančios naujienos“, – socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis. „Azerbaidžano kariniai veiksmai turi būti nedelsiant sustabdyti, kad būtų galima užmegzti nuoširdų Baku ir Karabacho armėnų dialogą“, – parašė jis.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sakė, kad blokas „smerkia karinį eskalavimą“ ir „apgailestauja dėl gyvybių praradimo“.
„Šis karinis eskalavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis priversti vietos gyventojus išvykti, – sakė J. Borrellis. – Smurtas turi būti sustabdytas, kad būtų sudaryta palanki aplinka taikos ir normalizavimo deryboms“.
ES tarpininkavo Azerbaidžano ir Armėnijos deryboms, kuriomis buvo siekiama garantuoti ilgalaikę taiką tarp buvusių sovietinių priešių. Tačiau antradienį Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristines operacijas“ separatistiniame Kalnų Karabacho anklave, praėjus beveik trejiems metams po trumpo, bet žiauraus karo su Armėnija dėl šio kalnuoto regiono.
Nutraukti karo veiksmus ragina ir JT bei Rusija
Rusija ir Jungtinės Tautos (JT) trečiadienį paragino nutraukti karo veiksmus nuo Azerbaidžano atsiskyrusiame Kalnų Karabacho anklave.
„Raginame konflikto šalis nedelsiant sustabdyti kraujo praliejimą, nutraukti karo veiksmus ir vengti civilių žūčių“, – tvirtinama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Jame priduriama, kad Kalnų Karabache dislokuotas rusų taikdarių kontingentas esą evakuoja civilius ir teikia medicinos pagalbą.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas taip pat pareikalavo nedelsiant nutraukti kovas. Pasak jo atstovo Stephane'o Dujarrico, JT vadovas ragina deeskaluoti padėtį ir „griežčiau laikytis 2020 m. paliaubų susitarimo“.
Antradienį į susidariusią situaciją reagavo ir JAV bei Prancūzija. Paryžius paragino skubiai sušaukti JT Saugumo Tarybos posėdį dėl kilusios krizės, o JAV valstybės sekretorius Antony'is Blinkenas telefonu pasikalbėjo su Armėnijos ir Azerbaidžano lyderiais. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu kalbėjosi ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Armėnija antradienį apkaltino Azerbaidžaną vykdant „didelio masto agresiją“ prieš armėnų gyvenamą regioną ir tvirtino, kad Baku imasi „etninio valymo“. „Rugsėjo 19 d. Azerbaidžanas pradėjo dar vieną didelio masto agresijos (veiksmą) prieš Kalnų Karabacho žmones, siekdamas užbaigti savo etninio valymo politiką“, – pareiškė Armėnijos užsienio reikalų ministerija.
Armėnai separatistai Kalnų Karabache antradienį teigė, kad Azerbaidžano pajėgos mėgina veržtis į ginčijamą regioną, tačiau jų pajėgos „priešinasi“. „Azerbaidžano ginkluotosios pajėgos mėgina žengti į Artsacho gilumą, – sakoma jų pranešime naudojant armėnišką Karabacho pavadinimą. – Gynybos pajėgos ir toliau priešinasi Azerbaidžano puolimui visoje sąlyčio linijoje“.
AFP žurnalistas separatistų tvirtovėje Stepanakerte sakė, kad mieste buvo girdėti sprogimai, o Azerbaidžanas pareiškė, kad naudoja „didelio tikslumo ginklus fronto linijoje ir giliau“.
Armėnija paragino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir Rusiją imtis veiksmų, kad būtų nutraukta Azerbaidžano pradėta karinė operacija. Antradienį Armėnijos žiniasklaidos išplatintame Jerevano Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad reikalingi „aiškūs ir nedviprasmiški žingsniai Azerbaidžano agresijai nutraukti“.
Baku kariškiai tokį žingsnį teisina tuo, kad Armėnija pažeidė galiojančias paliaubas. Armėnija šiuos kaltinimus atmeta kaip išgalvotą pretekstą.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas dėl eskalacijos sušaukė nepaprastąjį Nacionalinio saugumo tarybos posėdį. Jis pareiškė, kad Armėnijos kariuomenė nedalyvauja kovose, o padėtis pasienyje „stabili“.
„Azerbaidžanas pradėjo sausumos operaciją, skirtą Karabacho armėnų etniniam valymui“, – per televiziją sakė N. Pašinianas. „Pareiškiu, kad Armėnija nedalyvauja ginkluotuose veiksmuose ir neturi kariuomenės Karabache“, – sakė jis ir pridūrė: „Šiuo metu padėtis stabili palei visą Armėnijos sieną (su Azerbaidžanu)“.
