Daktarė Marina Miron iš Londono Karališkojo koledžo Gynybos studijų katedros teigia, jog V. Putinas liks praktiškai nenukentėjęs po trumpo karinio maišto, sukelto „Wagner“ grupuotės, kurios nariai jau grįžo į savo bazę.
Sudarius susitarimą su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka, J. Prigožinui buvo leista persikelti į Baltarusiją, manais už jo ir jo grupuotės narių saugumą, tokiu būdu išvengiant kraujo praliejimo.
M. Miron teigimu, V. Putinas skelbsis sėkmingai pašalinęs grėsmę Rusijai, net jei ji nėra galutinai pašalinta.
„Nemanau, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino reputacija stipriai nukentėtų, nes savo šalyje jis stipriai palaikomas; tai parodė ir faktas, kad dalis ginkluotųjų pajėgų nesutiko prisijungti prie „Wagner“ grupės, prie vadinamojo karinio maišto, manau, situacija buvo išspręsta be didelio kraujo praliejimo. Taigi, V. Putinas puikiai suvokė, kuriuos mygtukus reikia paspausti, ir jam pavyko išspręsti situaciją ir leisti viskam nurimti. Nemanau, kad šis vienas incidentas būtų pakenkęs jo valdymui“, – kalba M. Miron.
Kita vertus, M. Miron nuomone, V. Putinui bus sunku restruktūruoti Gynybos ministeriją ir visiškai atsikratyti J. Prigožinu, nors ir žinoma, kad jis nepaiso nesėkmių. M. Miron teigimu, kol kas nėra akivaizdžios alternatyvos Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
„Tai – postūmis V. Putinui galvoti apie restruktūrizaciją, galbūt pertvarkyti Gynybos ministeriją ir paskirti kitą žmogų, turintį daugiau karinės patirties arba daugiau karinės patirties už Rusijos gynybos ministrą S. Šoigu; nors tai – sunku, nes sunku rasti žmonių, kuriais gali pasitikėti ir kurie neįsmeigs tau į nugarą peilio, ypač tokioje šalyje kaip Rusija. Taigi, tai gali įvykti, bet reikės laiko, nes šiuo metu nėra perspektyvios alternatyvos Šoigu, bent jau vietoje, prireiks laiko, jei V. Putinas nuspręs jį pakeisti“, – sako ji.
„Wagner“ narių vaidmuo kare Ukrainoje buvo svarbus, o dar sudėtingiau būtų rasti lyderį „Wagner“ pajėgoms, dislokuotoms Afrikoje – Malyje ir Centrinės Afrikos respublikoje, taip pat Sirijoje.
Daktarė M. Miron, paklausta, kas laukia šiuo metu Afrikoje esančių „Wagner“ pajėgų, atsakė, kad tai įdomus klausimas.
„Būtent dėl šios priežasties manau, kad V. Putinas nesieks dabar pat atsikratyti J. Prigožinu – reikia suraišioti visus palaidus galus. Kas nors turėtų perimti vadovavimą jo kariams Afrikoje; dalis Rusijoje esančių karių gali būti vėl išsiųsti į Ukrainą, o tiems, kurie yra Afrikoje ir Sirijoje, reikės vadovo. Bus sudėtinga rasti patikimą vadovą, kuris pakeistų J. Prigožiną ir kurio šie žmonės klausytų. Todėl iš karto nužudyti J. Prigožiną būtų nepalanku V. Putinui ilgalaikėje perspektyvoje, nes kitose vietose vykdomos kitos operacijos. Galbūt dėl šių tikslų J. Prigožiną pasiliks, kol atsiras geresnė alternatyva“, – svarsto ekspertė.
Vadovaujama buvusio kalinio J. Prigožino, kurio pajėgose yra ir tūkstančiai buvusių kalinių, pasamdytų iš Rusijos kalėjimų, „Wagner“ samdomų kovotojų grupuotė virto tarptautiniu verslu, turinčiu kasybos interesų Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose.
Birželį J. Prigožinas nepakluso ir nepasirašė sutarties, pagal kurią jo kariai taptų pavaldūs Rusijos Gynybos ministerijai. Praėjusį penktadienį jis pradėjo karinį maištą, motyvuodamas tuo, kad per rusų karių oro antskrydį žuvo daug jo kovotojų.
