Būtent Rusija išdavė Izraelį, kai balandžio 9 dieną pastarasis surengė ataką prieš Irano bazę T-4 Sirijoje, aiškina ekspertas.
„Izraelis laikėsi praktikos atakuoti taikinius Sirijoje, susijusius, be kitų dalykų, su naujų Irano ginklų perdavimu „Hezbollah“, tačiau jis niekada to nepripažindavo. Kadangi izraeliečiai nieko viešai neskelbdavo, nei Iranas, nei „Hezbollah“ negalėdavo imtis atsakomųjų priemonių“, - teigė D. Rossas.
„Kodėl rusai nusprendė išduoti Izraelį? Priežastys yra dvi. Visų pirma, rusai taip pat naudojasi šia baze, ir nors izraeliečių smūgis buvo itin tikslus, jis nugriaudėjo netoli Rusijos pajėgų. Vladimiras Putinas nusprendė pasiųsti Izraeliui signalą, kad tai yra nepriimtina, - rašo analitikas. – Antra, Izraelis surengė ataką po to, kai Basharas al Assadas Dumoje panaudojo cheminį ginklą, ir V. Putinas norėjo pabrėžti, kad tai buvo ne amerikiečių smūgis. Jis negali pakęsti nieko, kas leistų pagalvoti apie amerikiečių jėgos įtaką įvykiams Sirijoje“.
„Net jei dabartinį susidūrimą bus galima užglaistyti, Iranas ir Izraelis jau pasuko konfrontacijos kryptimi“, - mano D. Rossas.
Iranas yra pasiryžęs sukurti Sirijoje plačią karinę infrastruktūrą ir atverti naują frontą prieš Izraelį. Izraelis ne ką mažiau yra nusiteikęs užkirsti kelią tam, kad Sirijoje iškiltų į Libano „Hezbollah“ panaši grėsmė“.
„Tvirtas Irano ryžtas sukurti Sirijoje frontą prieš Izraelį yra paremtas tuo, kad islamiška respublika prieš izraeliečių valstybę įgautų asimetrišką pranašumą“, - pastebi D. Rossas. Pasitelkęs „Hezbollah“, kuri turi daugiau kaip 120 tūkst. raketų, Iranas gali kelti pavojų Izraeliui tiek iš Libano, tiek iš Sirijos. Tuo tarpu Izraelio galimybės sukelti grėsmę Iranui yra ribotos.
Izraeliui nebūdinga taikytis su tokia įvykių eiga, pažymi analitikas. „Jei per Irano pradėtą karą ant Izraelio kiekvieną dieną kris po vieną ar du tūkstančius raketų, jis smogs taikiniams Irane, kad padarytų reikšmingos žalos. Tokiais taikiniais gali tapti Irano naftos objektai. Kaip atsakys Iranas? „Hezbollah“ raketos ir taip iki maksimumo didins Irano Izraeliui daromą žalą. Jei atakų taikiniu taps Irano naftos objektai, ar Teheranas paliks ramybėje saudų objektus?“, - svarstė D. Rossas.
Įsivaizduoti, kaip gali prasidėti Izraelio ir Irano karas, yra lengva, tačiau įsivaizduoti, kaip jis galėtų pasibaigti – kur kas sunkiau, pažymi straipsnio autorius.
Jo teigimu, susidarius tokiai padėčiai, Jungtinės Valstijos turėtų imtis sulaikymo veiksmų. „V. Putinas turi suprasti, kad JAV nesėdės šone ir nelauks, kol iraniečių ekspansija Sirijoje išprovokuos plataus masto karą su Izraeliu“, - pabrėžė ekspertas.
