„Putinas viliasi – per tokius planuotus pasirodymus kaip pirmadienio vakarą vykęs saugumo pasitarimas ar antradienio kreipimasis Kremliaus aikštėje – perrašyti Prigožino pučo naratyvą kaip sutarimo ir susitelkimo sėkmės istoriją“, – tviteryje teigia S. Greene‘as.
„Didžiausią grėsmę Putinui dabar kelia ne Prigožinas, bet šių įvykių potencialas pralaužti tą visuomenės tikėjimo, kad Putinui nėra alternatyvos, apvalkalą“, – konstatuoja ekspertas.
V. Putinas antradienį gyrė Rusijos kariuomenę ir teisėsaugą, jo žodžiais, „de facto“ užkirto kelią pilietiniam karui, ir tvirtino, kad „Wagner“ grupuotei nepavyko užsitikrinti Rusijos žmonių ir kariuomenės paramos.
„Sudėtingoje situacijoje jūs veikėte tiksliai, koordinuotai, darbais įrodėte savo ištikimybę Rusijos liaudžiai ir karinei priesaikai, demonstravote atsakomybę už tėvynės likimą ir ateitį“, – sakė V. Putinas.
„Žmonės, kurie buvo įtraukti į sukilimą, pamatė, kad kariuomenė ir liaudis nėra su jais“, – kalbėjo jis.
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Maskva neperdislokavo nė vieno kareivio iš Ukrainos, kad atremtų maištaujančias „Wagner“ pajėgas Rusijoje. Kremlius tvirtina, kad sukilimas neturės įtakos Rusijos tęsiamam Ukrainos puolimui.
„Mums nereikėjo paimti kovinių vienetų iš specialiosios karinės operacijos zonos“, – Kremliaus teisėsaugos agentūroms sakė V. Putinas ir pridūrė, kad „visos karinės formuotės ir toliau didvyriškai kovėsi fronte“.
Pareiškė, kad „Wagner“ yra visiškai finansuojama Rusijos valstybės
V. Putinas antradienį per televizijos transliuotą susitikimą su teisėsauga taip pat pareiškė, kad pernai Maskva sumokėjo grupuotei „Wagner“ daugiau nei 1 mlrd JAV dolerių.
„Valstybė sumokėjo grupei „Wagner“ 86,262 mlrd. rublių (maždaug 1 mlrd. dolerių) kovotojų atlyginimams ir paskatinamiesiems atlygiams vien tik nuo 2022 m. gegužės iki 2023 m. gegužės mėnesio“, – sakė V. Putinas.
Jis pirmą kartą pripažino, kad grupė „Wagner“, save vadinanti privačia karine kompanija, yra visiškai finansuojama Rusijos valstybės. „Mes visiškai finansavome šią grupę“, – sakė V. Putinas per susitikimą su kariškiais, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Rusijos nacionalinės gvardijos direktorius Viktoras Zolotovas po savaitgalį įvykusio „Wagner“ maišto paragino aprūpinti jo pajėgas šarvuočiais ir sunkiaisiais tolimojo nuotolio ginklais. V. Zolotovas teigė, kad nors už vidaus tvarką atsakinga gvardija turėjo artileriją ir puolimo sraigtasparnius, jai tokių ginklų trūko.
Jis sakė, kad per maištą gvardija buvo sutelkusi dėmesį į privažiavimo kelius į Maskvą, ir tvirtino, kad grupė „Wagner“, nors ir priartėjo prie sostinės, „nebūtų galėjusi užimti Maskvos“.
200 tūkst. narių turinčią Rusijos nacionalinę gvardiją V. Putinas įsteigė 2016 m. ir ji tiesiogiai paklūsta prezidento įsakymams. Artimu V. Putinui laikomas V. Zolotovas apkaltino Vakarų žvalgybos agentūras, kad jos parengė ir įkvėpė maištą siekdamos nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą
„Žinoma, maištas buvo paruoštas ir įkvėptas Vakarų žvalgybos tarnybų, nes jos apie jį žinojo, kaip pačios sakė, dar prieš kelias savaites“, – teigė V. Zolotovas.
