NATO priklausiančios Europos valstybės teturi „penkerius–devynerius“ metus „pasiruošti karui“ ir galimai Rusijos atakai Aljanso teritorijoje. Taip teigiama Vokietijos užsienio santykių tarybos neseniai paskelbtame dokumente „Preventing the Next War“ („Kaip užkirsti kelią kitam karui“).
Dokumento autoriai Christianas Möllingas ir Torbenas Schützas, priklausantys Saugumo ir gynybos centrui, prestižinei Berlyne įsikūrusiai idėjų kalvei, priėjo prie išvados, kad, norint veiksmingai užkirsti kelią kitam karui Europoje, laiko yra nedaug. Jiedu nurodė, jog Rusija jau pakoregavo savo ginklų gamybą, kad jos apimtys atitiktų karo ekonomikos sąlygas.
„Net po beveik dvejus metus trunkančių mūšių Ukrainoje Rusijos kariniai pajėgumai yra didesni, nei šiandien atrodo. Tiesa, Rusijos sausumos pajėgos patyrė didžiausių nuostolių, kalbant apie gyvąją jėgą ir techniką“, – teigiama ataskaitoje. Dabar Vokietija ir NATO „lenktyniauja su laiku“, kad sustiprintų savo įprastines ginkluotąsias pajėgas ir galėtų atgrasyti galimą Rusijos ataką prieš tokias NATO valstybes nares kaip Lietuva, Latvija ir Estija.
Vokietijos užsienio santykių tarybos saugumo politikos ekspertas C. Möllingas šią analizę pagrindė Vokietijos žvalgybos ir krašto apsaugos tarnybų informacija. Ji neprieštarauja naujoms politikos gairėms, skirtoms Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms (Bundesverui), kurias šalies gynybos ministras Borisas Pistorius pristatė lapkričio mėnesio pradžioje. Savo pristatyme jis pirmą kartą pavartojo formuluotę „pasiruošusios karui“ kaip Bundesvero atkūrimo tikslą.
„Vladimirui Putinui brutaliai užpuolus Ukrainą, į Europą sugrįžo karas, – kalbėjo B. Pistorius, pristatydamas naująsias gaires. – Tai pakeitė grėsmių vertinimo procesą. Vokietija, kaip daugiausia gyventojų ir stipriausią ekonomiką Europoje turinti valstybė, turi būti Europos atgrasymo ir kolektyvinio saugumo pamatas.“
Tyrime įvardytas laikotarpis, per kurį NATO turi sustiprinti savo atgrasymo pajėgumus, yra paremtas prielaida, kad Rusijai pavyks įšaldyti konfliktą Ukrainoje. Tokiu atveju Maskva laimėtų laiko savo kariuomenei atkurti. Kita vertus, nedaug Berlyno politikų tiki, kad karas Ukrainoje baigsis artimiausiu metu.
„Abi kovojančios pusės turi tolesnių karinių planų, – DW sakė Rusijos analitikas Nico Lange’as. – Manau, kad turime daryti prielaidą, jog konfliktas dar kurį laiką tęsis.“
Įšaldytas frontas Ukrainoje
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valerijus Zalužnas neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad karinė pagalba, teikiama apie 50 šalių, visą procesą koordinuojant Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV), kol kas tepadėjo pasiekti „aklavietę“.
Birželio mėnesį prasidėjus Ukrainos kontrpuolimui, fronto linijos šalies rytinėje ir pietinėje dalyse beveik nepasikeitė. Esant statiškam karui, pranašumą įgyja Rusija, nes jos karinė pramonė geba tiekti artileriją praktiškai neribotais kiekiais, DW tvirtino Austrijos karinis analitikas Markusas Reisneris. Ukraina gali laimėti tik tuo atveju, jeigu konfliktas vėl pasidarys mobilus, ir jai reikės moderniausių Vakarų ginklų pergalei pasiekti ateinantį pavasarį, pridūrė jis.
Keletas karo apžvalgininkų pažymėjo, kad fronto linija Ukrainoje vis labiau virsta elektroninio mūšio lauku. Jų teigimu, kariauti naudojamas dirbtinis intelektas.
„Ant kortos pastatyta elektromagnetinio spektro kontrolė, t. y. komunikacijų ir dronų valdymo erdvė“, – sakė M. Reisneris. N. Lange’as taip pat patvirtino, kad Rusija dabar gali veiksmingai trikdyti Ukrainos ginklų sistemų, valdomų naudojant palydovą, darbą.
NATO atgrasymo galimybių stiprinimas
Vokietijos užsienio santykių tarybos atliktame tyrime rašoma, kad Berlynas vis labiau suvokia, jog Rusija gali sparčiai atkurti sausumos armiją pasitelkusi savo gyvybingą karinę pramonę. Atkurti tiek, kad jos koviniai pajėgumai užgožtų dabartinį NATO atgrasymo potencialą kilus įprastam karui.
„Aljansas nebeatmeta Rusijos atakos tikimybės, – pareiškė C. Möllingas. – Šiandien NATO ir Vokietija nebesvarsto, ar kada nors turės pajėgti kariauti su kita šalimi. Dabar tik svarstoma, kada tai nutiks.“