Sprendimo projekte teigiama, kad Lenkija sprendžia susirūpinimą keliančius klausimus dėl teismų nepriklausomumo, kad ji „pripažino ES teisės viršenybę“ ir yra įsipareigojusi įgyvendinti Europos teismų sprendimus dėl teisės viršenybės.
Dėl Lenkijai iškeltos teisinės procedūros iš principo gali būti sustabdytos jos narystės ES teisės, nors taip dar nėra nutikę nė vienai ES šaliai. Sprendimu nutraukti prieš Lenkiją pradėtą procedūrą tokia galimybė pašalinama.
Gegužės 21 dieną ES valstybių narių Europos reikalų ministrai aptars Komisijos vertinimą, o po to Komisija ketina oficialiai atšaukti teisinę procedūrą.
„Šiandien atveriamas naujas etapas Lenkijai“, – rašė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen socialiniame tinkle „X“. Ji teigė, kad Lenkijos statuso pakeitimas yra „sunkaus darbo ir ryžtingų reformų pastangų rezultatas“.
Komisija 2017 metais pradėjo teisinę procedūrą prieš Lenkiją, motyvuodama tuo, kad tuometinė vyriausybė, vadovaujama nacionalistinės Teisės ir teisingumo partijos (PiS), pakenkė teismų nepriklausomumui.
Pranešimas apie tai, kad Komisija nori nutraukti procedūrą, paskelbtas po to, kai vasario mėnesį naujoji Lenkijos centristų vyriausybė, vadovaujama buvusio Europos Vadovų Tarybos pirmininko Donaldo Tusko, pasiūlė reformų planą.
Lenkijos vyriausybei pristačius savo planą, vasario 29 dieną Komisija nusprendė panaikinti 2022 metų sprendimą, kuriuo Lenkijai buvo sustabdytos galimybės gauti didelę dalį ES biudžeto, įskaitant sanglaudos fondus, kuriais remiamos mažiau turtingos valstybės narės.
