Daugiau nei 11 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri anksčiau buvo įvardijama kaip viena labiausiai koronaviruso paveiktų Europos valstybių, nuo gruodžio atvejų ir mirčių skaičius išlieka stabilus. Spalio pabaigoje pasiekus sudėtingiausią antrosios bangos etapą daugelyje Belgijos dalių 100 tūkst. gyventojų tekdavo vidutiniškai tūkstantis atvejų. Visuomenės sveikatos tarnybos „Sciensano“ teigimu, dabar beliko dešimtadalis buvusio atvejų skaičiaus, panašiai per tą patį laikotarpį sumažėjo ir mirčių skaičius.
Kadangi daugeliui kitų Europos šalių vis dar nesiseka pažaboti augančio atvejų skaičiaus ir palengvinti ligoninių naštos, jau pasigirsta klausimas: ar Belgijai iš tiesų pavyko atrasti tinkamą priemonių kombinaciją, galinčią įveikti koronavirusą? Tą išsiaiškinti mėgina politico.eu.
Tiek politikos formuotojai, tiek visuomenės sveikatos ekspertai įvardija tą pačią galimą sėkmės priežastį: vyriausybė jau seniai nutarė, kad bus vengiama bet kokių drastiškų koronaviruso suvaldymo politikos pokyčių, įskaitant ir šventiniu laikotarpiu taikomas priemones. Nuspręsta verčiau laikytis spalį nustatytos krypties. Apsisprendus švelninti ribojimus, tai buvo daroma palaipsniui ir atsargiai. Kai kurių ekspertų teigimu, šis pasiekimas turėtų suteikti Belgijai galimybę susitelkti į gyventojų skiepijimą ir pamažu atsisakyti karantino.
„Šiuo metu Belgija yra tarsi suvaržyta ankštu korsetu, kuris neatlaisvinamas, – aiškina Yvesas Van Laethemas, infekcinių ligų specialistas ir Belgijos COVID-19 krizių centro atstovas spaudai. – Tai trunka jau beveik keturis mėnesius. Išskyrus [gruodį atidarytas] nebūtinųjų prekių parduotuves, daugiau reikšmingų pokyčių nebuvo.“
„Artimiausi keli mėnesiai mums bus lemiami. Trečios bangos mes nesulauksime, nebent ištiktų netikėtumas“, – pridūrė Y. Van Laethemas.
Ar pavyko rasti sėkmės receptą?
Praėjusių metų kovą koronavirusas ėmėsi iš visų jėgų niokoti Belgiją, vieną tankiausiai apgyvendintų Europos valstybių. Atvejų ir mirčių skaičius, ypač slaugos namuose, pasiekė rekordines aukštumas. Įvesti ribojimai vasarą buvo sušvelninti, tačiau jau rugsėjo pabaigoje šalis skubinosi reaguoti į vis stiprėjantį vėsesnio oro atneštą pavojų ir artėjančią galingą antrąją bangą.
Spalio 1 d. šalies vairą perėmusi premjero Alexanderio De Croo vyriausybė suvokė nebegalinti kartoti savo pirmtakės klaidų. Sveikatos apsaugos ministrui Frankui Vandenbroucke‘ui įspėjus apie viruso „cunamį“, Belgija įvedė vieną griežčiausių karantinų Europoje.
Belgijoje buvo uždaryta dauguma nebūtinųjų prekių parduotuvių, taip pat restoranai, barai ir kirpyklos. Be to, buvo įvesta naktinė komendanto valanda ir už savo namų ūkio ribų – netgi ir per Kūčias – leistas tik vienas artimas kontaktas. Tai ryškus kontrastas, lyginant su gerokai laisvesnėmis socialinių kontaktų taisyklėmis, taikytomis kitose šalyse.
Neseniai Belgija veiksmingai uždraudė nebūtinas keliones. Draudimas galioja nuo sausio 27 iki kovo 1 dienos. Jis privertė belgus tradicinę šventinę vasario „karnavalų“ savaitę praleisti namuose. Toks sprendimas taip pat yra priešingas daugelio Europos Sąjungos valstybių situacijai, išskyrus keletą išimčių.
Visgi privačiuose pokalbiuose belgai dažnai skundžiasi savotišku paradoksu. Nors mokyklos, muziejai ir parduotuvės dabar dirba ir viešasis gyvenimas šiuo metu yra gerokai intensyvesnis nei pirmojo karantino metu, restoranai, barai ir kino teatrai uždaryti, o gyventojai privalo laikytis vieno asmens „burbulo“ taisyklės.
Vyriausybės patarėjas COVID-19 klausimais ir vyriausybės krizių centro atstovas spaudai virusologas Stevenas Van Guchtas mano, kad Belgijos politikai pasimokė iš praėjusį rugpjūtį ir rugsėjį padarytų klaidų. Tada daugelis ekspertų vis dar smarkiai nuvertino „atbundančią viruso jėgą“. Situacija iš esmės pasikeitė lapkritį – buvo imta taikyti vieno artimo kontakto taisyklė, olandų kalba vadinama „knuffelcontact“, pastebi ekspertas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į sprendimą nešvelninti ribojimų Kalėdų laikotarpiu.
„Tai buvo sunkus sprendimas. Tačiau jis tikrai pasiteisino. Belgija yra viena iš nedaugelio valstybių, kuriose po Kalėdų atvejų skaičius nešoktelėjo“, – aiškina S. Van Guchtas.
„Nuo pat antrosios bangos pradžios mes stengėmės komunikuoti labai nuosekliai ir aiškiai kalbėti apie tokius dalykus kaip socialinių kontaktų ribojimas, keliavimas ir taisyklių laikymasis. Padėjo visas stabilių priemonių derinys, o ne kažkuri viena priemonė. Sėkmės paslaptis – nuoseklumas“, – pridūrė S. Van Guchtas.
Jis taip pat gyrė pačių belgų „atkaklumą“ – tarkime, dėvint kaukes, kai to yra reikalaujama.
„Galiausiai, patarėjai ar politikai juk gali kalbėti ką tik nori. Tačiau jeigu žmonės nurodymų nesilaikys, jokios naudos nebus“, – neabejoja S. Van Guchtas.
Flandrijos žurnalistas ir žiniasklaidos verslininkas Wouteris Verscheldenas mano, kad bendros pastangos buvo išties rimtos – galbūt netgi idealios.
„Nedaugelis žmonių iš tiesų gali laikytis vieno kontakto taisyklės. Tačiau egzistuoja belgiškas taisyklių laikymosi būdas – jis vadinamas sveiku protu“, – mano W. Verscheldenas.
Institucinės problemos
Kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, Belgija dabar susiduria su lėtai vykstančio skiepijimo proceso problema. Prieš kelias savaites skiepijimui panaudotos dozės sudarė penkis proc. visų numatytųjų – kaip ir daugumoje bloko šalių. O štai Jungtinė Karalystė tuo metu gyrėsi, kad šis rodiklis siekia 24 proc. Tačiau, skirtingai nei kai kuriose kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, kur vakcinų „betvarkė“ virto karštais politiniais barniais, Belgijoje atviras nepasitenkinimas skiepijimo situacija išreiškiamas rečiau.
Ekspertų manymu, didesnė problema yra daugiasluoksnė šalies politinė sistema, dažnai apibūdinama kaip „institucinis sluoksniuotis“, kliudanti pandemijos ribojimų harmonizavimui – skatinanti vėlavimą, sąmyšį ir skirtingą strategijų vertinimą.
Pavyzdžiui, Briuselyje ir prancūziškai kalbančiame Valonijos regione komendanto valanda taikoma nuo dešimtos valandos vakaro iki šeštos ryto, o Flandrijoje – nuo vidurnakčio iki penktos ryto. Panašiai yra ir su atsakomybės pasidalijimu tarp regioninės ir federalinės valdžios. Tarkime, ligoninėse dirbantis medicinos personalas priklauso federalinės valdžios kompetencijai, o už slaugos namų darbuotojus atsakomybė tenka regioninei valdžiai.
Taip pat yra nesutapimų, susijusių su mokyklų atidarymu. Štai Flandrijoje likus savaitei iki vasario mokyklinių atostogų visiems vidurinių mokyklų moksleiviams buvo įvestas nuotolinis mokymasis, o prancūziškai kalbančių vietų mokyklos iki atostogų tęsė mišrų mokymą, derinant kontaktines ir nuotolines pamokas.
„Užtikrinti nuoseklumą vis dar sudėtinga“, – teigia Socialinių ir politinių tyrimų ir informacijos centro, Briuselyje esančio tyrimų instituto, vadovas Jeanas Fanielis.
Kai valdžia tarp žmonių ir institucijų taip pasidalijusi, politikos formuotojams gerokai lengviau išvengti atsakomybės pasiteisinant netvarka. J. Fanielio manymu, geras to pavyzdys yra plačiai aptarinėtas buvusios sveikatos apsaugos ministrės Maggie De Block vaidmuo 2019-aisiais įvykusiame milijonų kaukių sunaikinime, dėl kurio prieš pat pandemijos pradžią nukentėjo medicinos darbuotojai.
Šiuo metu belgai, kaip ir visi kiti, bando įveikti karantino nuovargį. Naujausios apklausos rodo, kad belgų kantrybė senka. Vasario 26 d. rengiamas vyriausybės konsultacijų COVID-19 klausimais komiteto susitikimas, kuriame bus aptariamas restoranų, nebūtinų kelionių, kultūros ir renginių sektoriaus likimas.
„Artimiausios savaitės nestokos iššūkių. Tyko jau puikiai pažįstamas pavojus. Žmonės darosi vis labiau pavargę. Nurodymų vis dar laikomasi, tačiau nusiteikimas blėsta“, – pripažįsta S. Van Guchtas.
„Ieškosime būdų saugiai pritaikyti priemones, kad jos geriau patenkintų socialinius žmonių, ypač jaunimo, poreikius, nesuteikdami virusui daug galimybių plisti“, – pridūrė S. Van Guchtas.
