Palermo oro uosto operatorius parašė tviteryje, kad oro uostas iki 11 val. vietos laiku bus uždarytas ir kad atšaukti keli skrydžiai.
Anksti ryte išpublikuota filmuota medžiaga apie gaisrą aplink oro uostą.
Vėliau pranešta, kad oro uostas vėl atidarytas, tačiau dar nedirba visu pajėgumu.
Taip pat gaisras palietė per miestą einantį greitkelį, buvo uždarytos trys nuovažos.
Palerme ir aplinkinėje provincijoje ugniagesiai pranešė, kad daugybę gaisrų gesina 30 komandų. Nuotraukose ir vaizdo įrašuose tolumoje matyti grėsmingos liepsnos.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad grėsmė iškilo ir ligoninei, tačiau, ugniagesių teigimu, gaisras šalia jos kontroliuojamas. Transliuotojas „Rai“ pranešė, kad teko evakuoti 1 500 žmonių.
Gaisrai prasidėjo pietų Europą varginant karščio bangai. Kai kur Sicilijoje oro temperatūra pirmadienį šoktelėjo iki 47,6 laipsnių Celsijaus, t. y. beveik pasiekė Europos rekordą, kuris yra 48,8 laipsniai karščio.
16-oje Sicilijos miestų (Palerme, Katanijoje ir kt.) paskelbtas raudonojo lygio pavojus.
Milane audra daug kur nuplėšė namų stogus, išrovė medžius ir sutrikdė eismą.
Pirmadienį Moncos ir Brešos provincijose krentantys medžiai užmušė dvi moteris.
Filmuotuose vaizduose matyti, kaip nuvirtę medžiai užtvėrė kelius arba užgriuvo ant automobilių, apgadinti namai ir ant žemės išsibarsčiusios stogo čerpės.
Skautų stovykloje Cedegolo mieste Brešijos provincijoje žuvo 16 metų mergina, kurią partrenkė krentantis medis, pranešė naujienų agentūra ANSA.
ANSA teigimu, Milane lijo trumpai, bet intensyviai, kartu su stipriu vėju ir kruša, kai kurie ledukai buvo teniso kamuoliuko dydžio. Ryte miesto centre esančių gatvių nuotraukos rodė nuniokojimo mastą.
Audros taip pat smogė šiaurinio Veneto regiono vietovėms. Regiono prezidentas Luca Zaia sakė, kad dar vieną šešiolikmetį sunkiai sužeidė krentanti medžio šaka. Septyni žmonės patyrė lengvų sužalojimų.
Šiaurės ir Vidurio Italijoje jau savaitgalį siautė smarkios audros, kai kuriose vietovėse padariusios nemažai žalos. Nukentėjo Bolonijos regionas ir Adrijos jūros pakrantė, Redžo Emilijos, Feraros ir Ravenos provincijos.
Plačiai buvo dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti poilsiautojai, bėgantys iš paplūdimio nuo vėjo ir lietaus.
Mokslininkai: karščio bangos Europoje ir JAV praktiškai neįmanomos be klimato kaitos
Stiprus karštis, kuris šį mėnesį svilino Šiaurės Ameriką ir Europą, būtų „praktiškai neįmanomas“ be žmogaus sukeltos klimato kaitos, antradienį pareiškė mokslininkai. Dėl itin aukštos oro temperatūros kyla pavojus sveikatai ir įsiplieskia siautulingi miškų gaisrai.
Šiauriniame pusrutulyje nuo karščio nukentėjo dešimtys milijonų žmonių, o šis liepos mėnuo visame pasaulyje bus karščiausias nuo tada, kai pradėti rinkti duomenys, todėl ekspertai įspėja, kad jei nesumažinsime planetą šildančių išmetamųjų teršalų kiekio, laukia dar blogesni laikai.
Šį mėnesį pietų Europą, kai kurias JAV dalis, Meksiką ir Kiniją užklupo dideli karščiai, o temperatūra viršijo 45 laipsnius Celsijaus.
Atlikę naują skubią karščių analizę, grupės „World Weather Attribution“ mokslininkai nustatė, kad karščio bangos kai kuriose Europos ir Šiaurės Amerikos dalyse būtų buvusios beveik neįmanomos be klimato kaitos.
Karščių Kinijoje tikimybė dėl visuotinio atšilimo padidėjo 50 kartų, nustatė jie.
„Klimato kaitos vaidmuo yra absoliučiai stulbinamas“, – sakė Granthamo klimato kaitos ir aplinkos instituto prie Londono imperatoriškojo koledžo klimatologė Friederike Otto.
Aukšta temperatūra įsivyravo didžiojoje JAV pietvakarinėje ir pietinėje dalyje, taip pat ir Finikse, Arizonoje, kur tris savaites iš eilės buvo rekordiškai aukšta temperatūra, viršijanti 43 laipsnius Celsijaus.
Dėl gaisrų žemyninėje Graikijos dalyje ir salose dešimtys tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti, turistai ieškojo evakuacijos skrydžių, o ministras pirmininkas pareiškė, kad šalyje vyksta „karas“.
Pekine vyriausybė ragino vyresnio amžiaus žmones likti namuose, o vaikus – sutrumpinti žaidimų laiką lauke, siekiant sumažinti karščio ir pažemio ozono taršos poveikį.
