Baltieji rūmai praėjusią savaitę teigė, kad mato vis daugiau ženklų, jog Maskva nori gauti Pchenjano paramą kare prieš Ukrainą.
Rusija ir Šiaurės Korėja aktyviai slapta derasi dėl ginklų tiekimo karui su Ukraina tęsti, Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ citavo Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginių komunikacijų koordinatorių Johną Kirby.
Valdininko teigimu, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu neseniai lankėsi Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje, kad pamėgintų įtikinti Pchenjaną parduoti Rusijai artilerijos sviedinių. Po jo vizito Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas apsikeitė laiškais, kuriuose pažadėjo padidinti dvišalį bendradarbiavimą, o paskui į Šiaurės Korėją nuvyko dar viena Rusijos valdininkų grupė, nurodė J. Kirby.
Baltieji rūmai mano, kad delegacijos tikslas – palengvinti potencialių sandorių tarp Maskvos ir Pchenjano dėl ginklų tiekimo aptarimą.
Remiantis derybų rezultatais, Rusija turi gauti nemenką kiekį keleto rūšių sviedinių, kuriuos Rusijos kariai ketina naudoti Ukrainos teritorijoje, įspėjo J. Kirby. Be to, Maskva gali sudaryti sandorį su Pchenjanu dėl ginkluotei gaminti reikalingų žaliavų įsigijimo.
Šie potencialūs sandoriai gali apimti ir žaliavų tiekimą Rusijos gynybos pramonei“, – teigė J. Kirby ir pridūrė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) imsis tiesioginių veiksmų bet kokiems juridiniams asmenims, susijusiems su potencialiu sandoriu, sankcionuoti, bei paragino Pchenjaną nutraukti derybas.
Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos strateginių komunikacijų koordinatorius taip pat sakė, kad Rusijos bandymai įsigyti ginklų iš tokių šalių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja yra aiškus signalas, jog Maskvos padėtis prasta. „Tokius veiksmus galima vertinti tik kaip desperaciją ir silpnumą“, – pareiškė valdininkas.
„Nerimą keliantis kelias“
Šį mėnesį galimas Rusijos prezidento V. Putino susitikimas su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu Rusijos rytuose esančiame Vladivostoke neabejotinai suteiktų geopolitinį atspalvį kol kas simbolinei užribyje atsidūrusių šalių vadovų pažiūrų giminystei, išryškėjusiai per 18 vykstančio karo mėnesių, rašo „The Guardian“.
Rusijai sparčiai eikvojant savas amunicijos atsargas, V. Putinas, kaip tikimasi, bandys atsispirti nuo pastarojo meto iniciatyvų stiprinant diplomatinius šalių santykius (viena iš jų – S. Šoigu apsilankymas Šiaurės Korėjoje) ir užsitikrinti artilerijos sviedinių bei prieštankinių raketų tiekimą iš Šiaurės Korėjos.
Šiaurės Korėja veikiausiai tikisi, kad mainais galėtų gauti vertingos užsienio valiutos, kuria ir toliau galėtų finansuoti tarpžemyninių balistinių raketų kūrimą ir taip įgyti daugiau garantijų, kad JAV galėtų padaryti tam tikrų nuolaidų ir pripažinti šalį teisėta branduoline valstybe.
Vis dėlto glaudesni Maskvos ir Pchenjano ryšiai kalbomis apie ginklus neapsiriboja. Kaip rašo „The Guardian“, tolydžio didėjančią izoliaciją patirianti Rusija pasuko nauju, nerimą keliančiu keliu: kaip atsvarą „priešiškiems“ Vakarams ji siekia sutelkti jungtinį frontą, kuriam priklauso Kinija ir, gali būti, priklausys Šiaurės Korėja su savo milijonine kariuomene. Pasklidus žiniai apie galimą Kim Jong Uno kelionę į Vladivostoką, buvo pagarsinta ir prielaida dėl galimo Šiaurės Korėjos dalyvavimo jungtinėse karinio jūrų laivyno pratybose kartu su Rusija ir Kinija.
„Kodėl gi ne? Juk tai mūsų kaimynai, – šią savaitę samprotavo S. Šoigu, atsakydamas į klausimus apie pratybas. – Yra toks senas rusiškas posakis: „kaimynų nepasirinksi“, o su kaimynais geriau gyventi draugiškai ir taikiai.“
Rusijos sprendimas kreiptis į Šiaurės Korėją dėl ginklų rodo, kad šalių santykių dinamika sparčiai kinta. Tie santykiai užsimezgė tada, kad Kim Jong Uno senelis, Kim Il Sungas, remiant Sovietų Sąjungai, 1948 m. įkūrė Šiaurės Korėją.
Vėliau Pekino ir Maskvos paramos Šiaurės Korėja sulaukė per 1950–1953 m. vykusį Korėjos karą ir ištisus dešimtmečius kliovėsi Sovietų Sąjungos pagalba. Sovietų Sąjungos žlugimas paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje iš dalies nulėmė Šiaurės Korėjoje prasidėjusį katastrofišką badą, per kurį išmirė ne mažiau kaip trys milijonai šalies gyventojų.
Tais metais, kai Kim Jong Unas atėjo į valdžią po savo tėvo, Kim Jong Ilo, mirties 2011 m. pabaigoje, ir Maskva, ir Pekinas palaikė JT sankcijas, kuriomis buvo siekta priversti Šiaurės Korėjos lyderį sustabdyti vykdomas balistinių raketų ir branduolinių ginklų programas.
Tiktai po paskutinio Šiaurės Korėjos branduolinio bandymo 2017 m. Kim Jong Unas ryžosi santykių gerinimui ir 2019 m. pirmą kartą susitiko su V. Putinu. Šitai įvyko tada, kai, Kim Jong Unui ir tuometiniam JAV prezidentui Donaldui Trumpui nesusitarus dėl sankcijų švelninimo sąlygų, sužlugo viltys diplomatiniu keliu išspręsti branduolinių ginklų klausimus.
V. Putinui skirtoje žinutėje, nusiųstoje Rusijos dienos proga šių metų birželį, Kim Jong Unas pažėrė liaupsių V. Putino režimui, nurodė palaikantis invaziją į Ukrainą ir pažadėjo laikytis ranka rankon su Rusijos lyderiu siekiant bendro tikslo – galingos valstybės. Šiaurės Korėja yra viena iš dviejų JT valstybių narių, (be Rusijos) pripažinusių Rusijos užimtų Ukrainos regionų nepriklausomybę.
„Maskvos vykdoma „specialioji karinė operacija“ Ukrainoje davė pagrindą naujoms geopolitinėms realijoms, suteikiančioms Kremliui ir [Šiaurės Korėjai] palankias sąlygas suartėti, gal netgi atgaivinti tariamų sąjungininkių santykius, egzistavusius Šaltojo karo metais“, – teigia Artiomas Lukinas, Tolimųjų Rytų federalinio universiteto profesorius, portalui „38 North“ skirtoje publikacijoje.
Jeigu minėtas susitikimas tikrai įvyks, V. Putinas gali suvokti, kad reikalų teks turėti su išties atkakliu derybininku, mano Johnas Everardas, ambasadorius Šiaurės Korėjoje 2006–2008 m. laikotarpiu. Pchenjanas žino, jog Maskvai žūtbūt reikalingi ginklai, paaiškino diplomatas ir pridūrė manąs, kad Šiaurės Korėja gali pareikalauti kosminės kainos.
Prieš ketverius metus šarvuotu traukiniu į Vladivostoką atvykęs Kim Jong Unas buvo pasitiktas kaip Rusijoje priimta – su duona ir druska, tačiau dabar, kai vyksta V. Putino pradėtas ir nerimą keliantis karas prieš Ukrainą, dosnumą demonstruojantis žmogus galėtų būti tik Šiaurės Korėjos lyderis.
