Per rinkimus 175 mandatų buvo išdalyta Danijoje, po du - Grenlandijoje ir Farerų salose, oficialiai priklausančiose Danijos Karalystei.
M. Frederiksen socialdemokratai rinkimuose gavo daugiausiai balsų. Už partiją balsavo 27,5 proc. rinkėjų, ji parlamente turės 50 mandatų. Lyginant su ankstesniais rinkimais 2019 metais, socialdemokratai savo pozicijas pagerino 1,6 procentinio punkto.
M. Frederiksen ankstų trečiadienio rytą partijos šalininkams kalbėjo apie geriausius rinkimus rezultatus per 20 metų. Tačiau: „Akivaizdu, kad vyriausybė, kokia yra dabar, neturi daugumos“. Dėl to premjerė trečiadienį karalienei Margarethei II įteiks savo vyriausybės atsistatydinimo prašymą.
Tačiau kadangi socialdemokratai vėl gavo daugiausiai balsų, F. Frederiksen tikriausiai bus pavesta derėtis dėl naujos vyriausybės formavimo.
„Rezultatai rodo, kad parlamente vėl bus raudona dauguma“, - paskelbus rinkimų rezultatus sakė pralaimėjusių liberalų lyderis Jakobas Ellemannas-Jensenas. Jo partija „Venstre“, vadovaujanti centro dešiniajam aljansui, prarado 10 proc. balsų. Po 2019-aisiais iškovotų 23,4 proc. balsų, dabar partija tegavo 13,3 proc. Tačiau ji ir toliau lieka antra stipriausia jėga po socialdemokratų.
Trečia stipriausia partija rinkimuose tapo 9,3 proc. balsų surinkusi L. L. Rasmusseno Nuosaikiųjų partija. Vienas centrinių klausimų būsimose derybose dėl vyriausybės sudarymo bus – kiek M. Frederiksen galės bendradarbiauti su savo pirmtaku L. L. Rasmussenu. Šis 2009-2011 ir 2015-2019 metais buvo šalies premjeras. 2021-aisiais jis po kelių dešimtmečių paliko „Venstre“ partiją ir įkūrė „nuosaikiuosius“.
M. Frederiksen per rinkimų kampaniją ne kartą pabrėžė, kad sieks plataus bendradarbiavimo vyriausybėje.
