Voriko universitetas šią savaitę atskleidė, kad praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje CŽV buvo pasigaminusi tokius įtaisus kaip batas su užnuodytu durklu iš filmo „From Russia With Love“ („Su meile iš Rusijos“) arba sekimo prietaisas iš „Goldfinger“ („Auksapirštis“), rašo cnbc.com.
Remiantis išslaptintais dokumentais ir pokalbiais, kurie cituojami studijoje, šie prietaisai buvo pagaminti netrukus po to, kai CŽV direktoriaus pareigas 1953–1961 metais ėjęs Allenas Dullesas susidraugavo su Džeimso Bondo kūrėju I. Flemingu, Antrojo pasaulinio karo metais dirbusiu Didžiosios Britanijos žvalgybai.
„A.Dullesas 7-ajame dešimtmetyje pats tvirtino, kad su I. Flemingu susipažino per vieną vakarienę MI6 (tarptautinės žvalgybos tarnybos) būstinėje Londone ir buvo tiesiog pakerėtas šio susitikimo“, - svetainei cnbc.com sakė Voriko universiteto Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo profesorius, mokslų daktaras Christopheris Moranas.
„Netrukus po to jis nurodė savo technikams ir darbuotojams pamėginti sukurti tokius prietaisus“, - teigė jis.
Tyrimas, pavadinimu „Ianas Flemingas ir CŽV viešasis profilis“ („Ian Fleming and the Public Profile of the CIA“) šią savaitę buvo paskelbtas Šaltojo karo studijų žurnale („Journal of Cold War Studies“) ir nušvietė pasaulyje augusius žvalgybos tinklus praėjusio amžiaus 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose.
„Tikrai žinome, kad I. Flemingo „Bondiada“ įkvėpė bent du įrankius. Žinome, kad A. Dulleso komanda buvo pagaminusi batą su užnuodytu durklu, nors neturime duomenų, ar jis kada nors buvo panaudotas“, - sakė Ch. Moranas.
„Antrasis technikos įrankis buvo sekimo prietaisas, kurį Džeimsas Bondas naudojo, mėgindamas susekti Auksapirščio automobilį. A. Dullesas sakė, kad šis prietaisas atvirose erdvėse veikdavo puikiai, tačiau įvažiavus į miestą su daugybe pastatų, sutrikdavo – panašiai kaip šiuolaikinė palydovinė navigacija“.
Plintant Šaltojo karo karštinei, žvalgybos tarnybos troško išmėginti visus įmanomus prietaisus, teigė Ch. Moranas, pridurdamas, kad sovietų slaptoji tarnyba netgi viešai išjuokė CŽV už tai, kad ji sėmėsi techninio įkvėpimo iš pramanyto šnipo.
„Tai buvo sprogstančių cigarų ir žlugusių bandymų nužudyti Fidelį Castro laikai. Negalima sakyti, kad visa Šaltojo karo metais naudota taktika buvo tiesiogiai įkvėpta I. Flemingo, tačiau jis tikrai prisidėjo prie fantastinio technologijų vystymosi amžiaus žvalgybos tarnyboje“, - sakė jis.
Ch. Moranas pabrėžė, kad CŽV 6-ajame dešimtmetyje tebebuvo jauna agentūra ir kad A. Dullesas, kuris 1961 metais buvo atleistas dėl nesėkmingos Kubos Kiaulių įlankos invazijos, pripažino Didžiosios Britanijos slaptosios tarnybos profesionalumą.
„Lengva pamiršti, kad 5-ajame ir 6-ajame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnyba iš tikrųjų buvo mokytoja. 7-ajame dešimtmetyje, žinoma, viskas pasikeitė. Tuomet jau CŽV išsiveržė į priekį ir pradėjo įtariau vertinti britų tarnybos sugebėjimus“, - sakė jis.