Ukrainos pajėgos fronto linijose įspėja, kad joms pavojingai trūksta amunicijos, kad kare, kuriame dominuoja artilerijos apšaudymai, galėtų atremti Rusijos atakas.
Iš pradžių ES buvo įsipareigojusi 1 mln. sviedinių pristatyti iki kovo mėnesio, ir Prancūzija ragino Europą stiprinti savo karinės gamybos pajėgumus, kad galėtų tiekti Kyjivui šaudmenis. Tačiau dabar ES teigia, kad iki kovo mėnesio Ukrainą pasieks tik 524 tūkst. sviedinių, o 1,1 mln. užtaisų bus pristatyti tik iki metų pabaigos.
Nusivylusi tokiu vėlavimu, Praha spaudžia ES šalis šaudmenis pirkti už bloko ribų – jos skaičiavimais, užsienio šalyse būtų galima įsigyti 450 tūkst. artilerijos sviedinių, leidiniui „Politico“ sakė keturi diplomatai ir vienas asmuo, susipažinęs su šiomis derybomis.
Kai ES 2023 metų pradžioje derino savo karinės pagalbos įsipareigojimus, Prancūzija – karinės bloko pramonės lyderė – siekė užtikrinti, kad lėšos atitektų tik vietos gamybai, o ne nukeliautų į užsienį.
Tačiau Čekijos siūlymuose Europa raginama atsisukti į ginklų gamybos įmones Pietų Korėjoje, Turkijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje. Aukštas ES diplomatas Josepas Borrellis taip pat užsiminė, kad dėl papildomų šaudmenų būtų galima kreiptis į Pietų Korėją – stambią ginklų gamintoją, pažymėjo vienas pareigūnas.
ES plane, kaip padidinti šaudmenų tiekimą, Europos šalims už šaudmenų siuntimą iš egzistuojančių atsargų per Europos taikos priemonę numatoma skirti milijardus eurų. Dar 1 mlrd. eurų būtų skirta tam, kad Europos gynybos agentūra užsiimtų bendru amunicijos pirkimu, o 500 mln. eurų – amunicijos gamybos projektams remti.
Dabar, kai Kyjivas kenčia nuo sekinančio Rusijos puolimo palei 1 000 km ilgio fronto liniją, šalies gynybos ministras Rustemas Umerovas sako, kad jo šalis jaučia „šaudmenų badą“, o tai skatina Kyjivui draugiškas sostines persvarstyti savo karinės pagalbos strategijas.
Vienas diplomatas sakė, kad 450 tūkst. sviedinių skaičius nuskambėjo praėjusią savaitę per neoficialų ES gynybos ministrų susitikimą, įvykusį Briuselyje. O Čekijos ministras pirmininkas Petras Fiala per neseniai vykusį ES lyderių viršūnių suvažiavimą savo kolegoms pareiškė, kad šaudmenų būtų galima įsigyti iš ES nepriklausančių šalių ir taip padėti blokui įvykdyti savo pažadus, nurodė kitas apie šias derybas informuotas pareigūnas.
ES nėra vienintelė sąjungininkė, kuriai nepavyksta pristatyti žadėtos ginkluotės. Dėl politinės aklavietės Vašingtone taip pat yra sustoję JAV ginklų srautai į Ukrainą.
Vašingtone viešėjęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prie Respublikonų partijos prisišliejusio fondo „Heritage Foundation“ auditorijai sakė, kad amunicija yra kritiškai svarbi, norint, kad Ukrainą mūšio lauke lydėtų sėkmė.
„Karas Ukrainoje vis labiau ir labiau tampa sekinimo karu, – sakė jis. – O sekinimo karas virsta logistikos karu. Tai susiję su ginklų, amunicijos... reikalingos karo veiksmams palaikyti, gamyba. Ir tai rodo, kad šaudmenis reikia gaminti, nes kol kas, aprūpindami Ukrainą, mes daugiausia tuštinome savo atsargas. Tai negali tęstis, tai nėra ilgalaikiška.“
