Straipsnio autorius Jonathanas Saxty teigia, kad Lenkija, kitaip nei Vakarų Europa, kuri demilitarizuojasi, netrukus išleis kariuomenei nuo 4 iki 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Maža to, didėja Lenkijos pasitikėjimas savimi, galbūt įkvėptas ryžto sprendžiant gynybos problemas.
Siekdama sustiprinti savo karinį arsenalą – Lenkija jau turi daugiau tankų ir haubicų nei Vokietija – Varšuva stiprina bendradarbiavimą su Pietų Korėja, o taip pat ir Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurioms vis didesnį įspūdį daro tai, ko imasi Lenkija, o Europa dažnai atsisako, - prisiima vis didesnę naštą dėl savo pačios saugumo.
Nenuostabu, kad Lenkija vis mažiau remiasi kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis. „Visai netrukus Lenkija turės didžiausią po Rusijos kovai parengtą kariuomenę Europoje“, - sakoma straipsnyje.
Be to, Lenkija visiškai nepritaria minčiai sukurti visos ES kariuomenę. „Varšuva nesikliauna prancūzais ir vokiečiais, o nusprendė eiti savo keliu, stiprindama savo karinę galią kaip saugumo atsparą šiame ES regione“, - teigia autorius.
Jo nuomone, Varšuva nelinkusi pernelyg pasikliauti ir JAV, nes „lenkai turi didelių abejonių dėl prezidento Joe Bideno antrosios kadencijos“.
„Kadangi Ukrainos troškimas įstoti į NATO veikiausiai bus sudaužytas, Varšuva gali būti pajėgi vadovauti naujai Europos konfederacijai ES rytuose ir pasiūlyti alternatyvą blokui, kuriam pati priklauso, bet su kuriuo nuolat nesutaria“, – daro išvadą J. Saxty.
