Maždaug 3,3 mln. piliečių gali rinkti tris narius – kroatą, musulmoną ir serbą – į trišalį prezidiumą, taip pat – naują centrinį šios buvusios Jugoslavijos respublikos parlamentą.
Po 1992-1995 metų karo, kuris pareikalavo 100 tūkst. gyvybių, Bosnija ir Hercegovina liko suskilusi į du pusiau autonominius darinius: etninių serbų Serbijos Respubliką ir musulmonų bei kroatų Bosnijos ir Hercegovinos Federaciją, kurias sieja silpnos centrinės institucijos.
Be trišalio prezidiumo ir centrinio parlamento rinkėjai sekmadienį išrinks ir minėtų dviejų darinių asamblėjas, be to, Serbijos Respublikoje bus renkamas ir jos prezidentas.
Šiandien Bosnija yra viena skurdžiausių Europos šalių ir tebėra etniškai susiskaldžiusi. Oficialus nedarbas yra 44 proc., o vidutinis mėnesio atlyginimas – 415 eurų.
Šalį taip pat persekioja išsikerojusi korupcija ir etniniai ginčai tarp trijų pagrindinių grupių – kroatų, musulmonų ir serbų – politikų.
Didėjantis visuomenės nepasitenkinimas vasario mėnesį virto tam tikru liaudies sukilimu, neregėtu nuo brutalaus konflikto prieš du dešimtmečius.
Tūkstančiai žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš vyriausybės nesugebėjimą kovoti su kyšininkavimu ir vykdyti politines bei ekonomines reformas, kurių reikia šaliai siekiant narystės ES.
Dėl reformų trūkumo Bosnija kelyje į Bendriją atsilieka nuo kitų Balkanų valstybių.
Sekmadienį šalyje dirba 5,4 tūkst. rinkimų apylinkių, kurios turi būti uždarytos 19 val. (20 val. Lietuvos) laiku. Pirmieji daliniai rezultatai turėtų pasirodyti maždaug penkios valandos po to.
Vietos politikos analitikai perspėjo, kad išrinkti pareigūnai tikriausiai greit susidurs su dideliu socialiniu nepasitenkinimu, jei radikaliai nepakeis padėties.