Remiantis prezidento preliminaria programa, J. Bolsonaro dalyvaus šį savaitgalį Romoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, o pirmadienį vyks į Italijos šiaurės rytinį Veneto Angilaros miestą.
Kiti pasaulio lyderiai pirmadienį atvyks į Glazgą, kur prasidės Jungtinių Tautų COP26 klimato konferencija.
J. Bolsonaro ir jo vyriausybė sulaukia griežtos kritikos dėl savo aplinkosaugos politikos – ypač dėl masinio miškų kirtimo Brazilijoje ir dėl to didėjančios atmosferos taršos šiltnamio efektą sukeliančių dujomis (ŠESD).
Jis taip pat yra kritikuojamas dėl savo atsako į COVID-19 pandemiją.
Antradienį Brazilijos Senato komitetas patvirtino ataskaitą, kurioje pateikti J. Bolsonaro kaltinimus dėl devynių nusikaltimų, įskaitant nusikaltimus žmoniškumui, dėl jo kovos su koronavirusu priemonių.
Nuo COVID-19 mirė jau apie 606 tūkst. brazilų. Daugiau mirties atvejų užfiksuota tik Jungtinėse Valstijose.
Veneto Angilaros miesto tarybos sprendimas suteikti garbės piliečio vardą Brazilijos prezidentui sukėlė pasipiktinimą Italijoje.
Regiono opozicijos atstovas Arturo Lorenzoni pavadino šį žingsnį „spjūviu į veidą konstitucijos vertybėms“.
Tačiau merė Alessandra Buoso, priklausanti dešiniojo sparno partijai „Lyga“, naujienų agentūrai AFP sakė, kad suteikiant garbės piliečio vardą siekiama „atsilyginti už šiltą priėmimą, kurio Brazilijoje sulaukė migrantai iš Veneto Angilaros“.
XIX amžiaus pabaigoje apie tūkstantis miestelio gyventojų, tarp jų – J. Bolsonaro protėviai, bėgdami nuo skurdo emigravo į šią Lotynų Amerikos valstybę.
Likus metams iki rinkimų gyventojų apklausos rodo, kad Brazilijoje populiarumą praradęs J. Bolsonaro gali būti neperrinktas naujai kadencijai.
Anksčiau šį mėnesį Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) apkaltino jį nusikaltimais žmoniškumui dėl įtariamo vaidmens naikinant Amazonijos ekosistemas.
Austrų ekologijos teisingumo aktyvistų grupė „AllRise“ pateiktame skunde J. Bolsonaro kaltinamas vykdęs plataus masto kampaniją, kaip įtariama, pareikalavusią aplinkosaugos aktyvistų gyvybių ir sukėlusią pavojų pasaulio gyventojams dėl miškų kirtimo didėjančios taršos.
Anksčiau šią savaitę Brazilijos viceprezidentas Hamiltonas Mourao užsiminė, kad jo šalis ir toliau laikysis konfrontacinės derybų strategijos per COP26. Jis taip pat vėl paragino kitas šalis mokėti Brazilijai už pastangas išsaugoti Amazoniją.
Brazilų delegacijai per JT konferenciją vadovaus aplinkos ministras Joaquimas Leite.