Praėjus 50 metų, pirmasis juodaodis šios šalies prezidentas yra akivaizdus M.L.Kingo įsivaizduotos pažangos rasių lygybės srityje pavyzdys: trečiadienį jis pasakys kalbą, visoje šalyje prisimenant 1963 metais įvykusią demonstraciją už darbo vietas, ekonominį teisingumą ir rasinę lygybę.
B.Obama įsitikinęs, kad jo sėkmę siekiant aukščiausio JAV politinio posto nulėmė M.L.Kingo ir kitų aktyvistų pasišventimas ir kad jis dabar negyventų Baltuosiuose rūmuose, jeigu ne jų ryžtas atlaikyti kalinimus, grasinimus susprogdinti, lazdų smūgius ir vandens patrankų čiurkšles.
„Kai kalbate apie daktaro Kingo kalbą per Eitynes į Vašingtoną, kalbate apie galbūt vieną iš didingiausių kalbų per Amerikos istoriją, – B.Obama sakė interviu radijui antradienį. – Ir žodžiai, kuriuos jis ištarė tą ypatingą akimirką, kai tiek daug buvo pastatyta ant kortos, ir pasakė taip, kad jie įkūnijo visos kartos viltis bei svajones – manau, jog tai neprilygstama.“
Pagerbdamas tuos įvykius, B.Obama laiko M.L.Kingo biustą Baltųjų rūmų Ovaliniame kabinete ir įrėmintą eitynių programos kopiją – vieną iš tų, kurios buvo platinamos istorinę dieną, kai 250 tūkst. žmonių susirinko per „Eitynes į Vašingtoną už darbo vietas ir laisvę“.
Po penkerių metų nuo tų įvykių žmogus, kurį B.Obama vėliau įvardijo kaip vieną savo idealų, buvo nužudytas 1968-ųjų balandį prie motelio kambario Memfio mieste Tenesio valstijoje.
Tačiau M.L.King svajonė nemirė su juo. Daugelis įsitikinę, kad ji išsipildė 2008-aisiais, kai B.Obama tapo pirmuoju juodaodžiu, kurį amerikiečiai išsirinko savo prezidentu.
„Rytoj, kaip ir prieš 50 metų, afroamerikietis stovės ant Lincolno memorialo laiptų ir kalbės apie pilietines teises bei teisingumą. Bet po to jis neviešės Baltuosiuose rūmuose – jis grįš namo į Baltuosius rūmus“, – švietimo sekretorius Arne'as Duncanas sakė antradienį, kalbėdamas apie savo krepšinio partnerį ir viršininką.