Devynis mėnesius praleidusi tremtyje opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pamatė, kad A. Lukašenka numojo ranka į tarptautinę teisę ir privertė Minske nusileisti komercinį lėktuvą bei areštuoti Ramaną Pratasevičių, režimo niekinamą reporterį, kuris, kaip ir ji, ieškojo prieglobsčio Lietuvoje.
„Lygiai prieš savaitę skridau tuo pačiu skrydžiu iš Atėnų, – pirmadienį sakė S. Cichanouskaja žurnalistams. – Dabar galėčiau būti Ramano vietoje. Nuo šiol niekas, skrisdamas virš Baltarusijos oro erdvės, negali tikėtis likti saugus.“
Buvusi mokytoja išgarsėjo metusi iššūkį A. Lukašenkai prezidento rinkimuose, kurie buvo plačiai smerkiami kaip suklastoti.
Žiaurus protestų malšinimas praėjusiais metais sukėlė tarptautinį pasipiktinimą, tačiau taip pat patikrino ribas, ko galėtų imtis išorinis pasaulis, ypač atsižvelgiant į Rusijos Vladimirą Putiną, tvirtai stovintį savo ringo kampe.
Kol S. Cichanouskajos vyras vis dar uždarytas Baltarusijos kalėjime, ji yra tame pačiame Baltarusijos slaptosios tarnybos, vis dar oficialiai vadinamos KGB, „teroristų sąraše“, kuriuo remiantis buvo sulaikytas ir R. Pratasevičius.
Persikėlusi į Vilnių – Lietuvos sostinę, kurioje gyvena 590 000 žmonių, – S. Cichanouskaja stengėsi nekristi į akis, viešuose vaizduose ar interviu neatskleisdama savo namų vietos. Ji niekada nesusitinka su spauda savo privačioje rezidencijoje, o kelionėse laikosi papildomo saugumo.
Ji tikrai turi priežasčių bijoti. Antradienį Baltarusijos valdžia išplatino šiurpinantį vaizdo įrašą, kuriame nufilmuotas R. Pratasevičius papilkėjusiu veidu negyvu tonu kalba iš, kaip atrodo, kalėjimo.
Jis paneigė socialiniuose tinkluose išplatintus pranešimus, kad negaluoja, ir pripažino kėlęs neramumus savo šalyje. Vaizdo įrašo aplinkybės lieka neaiškios – kaip ir tai, ar pareiškimas buvo priverstinis.
Aišku tik tai, kad R. Pratasevičiaus sulaikymas turėjo nusiųsti žinią kitiems.
„Tai perspėjimas Cichanouskajai“, – interviu telefonu sakė Vladimiras Džabarovas, Rusijos aukštutinių parlamento rūmų Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, ir pridūrė, kad sulaikytas reporteris tik „sėdi užsienyje ir kritikuoja tėvynę“.
Lietuvos pareigūnai, nurodydami išaugusią riziką, paragino skirti daugiau valstybės biudžeto lėšų kiekvieno šiuo metu šalyje gyvenančio Baltarusijos disidento apsaugai. Jie taip pat paragino opozicijos aktyvistus susilaikyti nuo asmeninės informacijos viešinimo socialiniuose tinkluose. Lenkija, šalis, kurioje gyvena daug baltarusių aktyvistų, taip pat perspėja juos būti atsargius.
Kaip teigė užsienio reikalų viceministras Pawelas Jablonskis, „mes nežinome, ką sugeba režimas“.
Sciapanas Pucila, vis dar vadovaujantis naujienų agentūrai „Nexta“, kurią įkūrė kartu su R. Pratasevičiumi iš Varšuvos, žurnalistams sakė, kad po incidento „sulaukė daugiau nei tūkstančio grasinimų, kad būsiu kitas, kurį režimas partemps atgal į Baltarusiją“.
Nors ir nerimaudamas dėl savo gyvybės, jis pažadėjo ir toliau daryti tai, ką „darėme su Ramanu“.
„Tai gyvybiškai svarbu, nes mes norime gyventi laisvoje ir nepriklausomoje šalyje“, – sakė jis.
Vis dėlto kovotojus jau apima bloga nuojauta ir beviltiškumas.
Varšuvoje kalbintas Alesas Zarembiukas, Baltarusijos namų fondo Lenkijoje vadovas, teigė, kad baltarusiai jaučiasi nusivylę, nes praėjus beveik 10 mėnesių nuo represijų pradžios jokios pagalbos iš Europos Sąjungos nėra.
„Po to, kas įvyko vakar, tai jau nebe mūsų problema, – sakė jis pirmadienį. – Mes pabudome, ir dabar mums reikia palaikymo ir strateginės tarptautinės koalicijos, antraip nelaimėsime.“
Briuselyje vykstančiame ES vadovų susitikime aptariamos sankcijos Baltarusijai ir skrydžių blokada. Vis dėlto nerimaujama, kad šie veiksmai A. Lukašenkai greičiausiai bus nė motais.
Varšuvoje Pavelas Latuška prisimena politinių A. Lukašenkos oponentų „dingimus“ – dar vieną įrodymą, kad prezidentas neketina paleisti iš rankų kontrolės.
P. Latuška, kartu su S. Cichanouskaja vadovaujantis opozicijai, anksčiau taip pat dirbo Baltarusijos ambasadoriumi Lenkijoje ir Prancūzijoje. Į opoziciją jis pasitraukė po 2020 m. prezidento rinkimų.
Jam teko išvykti iš šalies, kad išvengtų nedelsiamo arešto.
„Šis režimas yra pasirengęs imtis bet kokių veiksmų prieš žmones, kuriuos suvokia kaip grėsmę“, – pažymėjo jis elektroniniame laiške.
