A. Merkel neketina būti perrinkta, o jos įpėdinis bus išrinktas rugsėjo 26 d. vyksiančiuose nacionaliniuose rinkimuose. Kol ji ruošiasi pasitraukimui iš politinės scenos, jos konservatyvus blokas sparčiai praranda rinkėjų palankumą.
Atsisveikinimo kelionėse į Maskvą ir Kijevą Vokietijos lyderė dar kartą patvirtino įsipareigojimą užtikrinti Europos energetinį saugumą, nepaisant palaikymo dujotiekiui „Nord Stream 2“, ir apgailestavo dėl įstrigusio Minsko susitarimo – proceso, kuriam ji vadovavo, bet kuriam nepavyko nutraukti konflikto tarp Ukrainos ir Rusijos remiamų separatistų.
„Reikia nuoširdžiai pasakyti, kad nepasiekėme tokios pažangos, kokios norėjome, – sekmadienį Kijeve A. Merkel kalbėjo apie konfliktą prie Ukrainos rytinės sienos. – Situacija sudėtinga, ir naujai vyriausybei su ja tvarkytis nebus lengviau.“
A. Merkel ėmėsi iniciatyvos paspartinti Minsko susitarimą, kuriuo būtų užtikrinta taika Ukrainos Donbaso regione, tačiau procesas užstrigo, o kariaujančios frakcijos ir toliau nesutaria.
Kanclerė kaltinama tuo, kad remdama „Nord Stream 2“ projektą suteikė Rusijos prezidentui svarų svertą Europos energetikos politikoje ir pakenkė Ukrainos interesams, sukurdama neišsprendžiamą geopolitinį galvosūkį.
Neužbaigtas reikalas Rusijoje ir Ukrainoje gali persekioti ilgiausiai tarnaujančią Europos lyderę, kuri negali pasiteisinti, kodėl skyrė tiek daug politinio kapitalo šiam regionui. Be to, šešėlį ant jos pastangų meta V. Putinas, kuris valdo Rusiją nuo 2005 m. – tiek laiko, kiek A. Merkel išbuvo kanclerės poste.
Rytų Vokietija
Atvira rusofilė, užaugusi komunistinėje Rytų Vokietijoje, A. Merkel pasaulinėje arenoje pasižymėjo kaip pagrindinė V. Putino, kuris paskutinius Sovietų Sąjungos gyvavimo metus praleido kaip KGB karininkas Rytų Vokietijos mieste Drezdene, pašnekovė.
A. Merkel požiūris į V. Putiną pablogėjo po to, kai 2014 m. Rusija užgrobė Ukrainos Krymą – šį aktą kanclerė ne kartą pasmerkė kaip tarptautinės teisės pažeidimą.
Jos vizitas Maskvoje akivaizdžiai pademonstravo sudėtingą abiejų lyderių ryšį. V. Putinas jai įteikė gėlių puokštę ir pavadino „viena šviesiausių figūrų tarptautinėje arenoje“, pabrėždamas, kad užbaigusi karjerą ji visada bus laukiama Rusijoje.
Tačiau šilti santykiai staiga atvėso. A. Merkel prikišo V. Putinui nepriimtiną Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno nuteisimą ir įkalinimą – ir paragino disidentą paleisti. Kaip tik tuo metu suėjo metai nuo Rusijos užsakyto A. Navalno apnuodijimo.
V. Putinas, nesujaudintas A. Merkel prašymų pratęsti dujų tranzito susitarimą su Ukraina, pareiškė, kad susitarimo pratęsimas – ekonominis gelbėjimo ratas Ukrainai – priklausys nuo paklausos Europoje, kuri gali sumažėti dėl žaliųjų regiono ambicijų.
„Tai akivaizdu: mes negalime pasirašyti tranzito susitarimo, jei neturime sutarčių tiekti dujas savo vartotojams Europoje, – sakė V. Putinas, stovėdamas greta A. Merkel. – Atsižvelgiant į žaliuosius planus, kurie jau įgyvendinami Europoje, kyla klausimas: ar jie iš viso pirks iš mūsų dujas, ir kokiais kiekiais?“
Ginčytinas dujotiekis
Augant spaudimui A. Merkel patvirtino įsipareigojimą imtis naujų sankcijų, jei V. Putinas „Nord Stream 2“ panaudos kaip ginklą, sustabdydamas eksportą per Ukrainą ir galimai suluošindamas jos ekonomiką, ir gabens dujas tiesiai į Vokietiją per Baltijos jūrą.
Tačiau dabar, baigiantis paskutinei kadencijai, jos svertai mažėja.
Beveik užbaigtas „Nord Stream 2“ projektas, kuris padvigubins rusiškų dujų, gabenamų tiesiai į vokišką Baltijos jūros pakrantę, apimtis, buvo audringų A. Merkel santykių su V. Putinu centre.
Paskutinėmis jos vadovavimo savaitėmis projektas išlieka prieštaringas.
Paskutinės fazės dinamika lėmė lenktynes su laiku, siekiant užtikrinti tranzito sutarties pratęsimą po 2024 m.: sėkmė ir vėl priklausys nuo V. Putino.
„Kuo greičiau tai įvyks, tuo geriau“, – Kijeve kalbėjo A. Merkel.
Pirmadienį ji išsiuntė savo ekonomikos ministrą Peterį Altmaierį į Ukrainą pradėti derybų.
A. Merkel po rugsėjo 26 d. rinkimų taps laikinąja kanclere, dirbsiančia dar kelias savaites ar gal net mėnesius, kol partijos susitars dėl naujos koalicijos, kuriai vadovaus jos įpėdinis.
67-erių metų A. Merkel šiomis savaitėmis vykdo daug atsisveikinimo vizitų, kad užbaigtų nebaigtus reikalus. Liepos 15 d. Vašingtone ji susitiko su prezidentu Joe Bidenu. Mėnesio pabaigoje ji išskrenda į Izraelį.
Tačiau santykiai su Rusija užima ypatingą vietą A. Merkel širdyje. Pasakojama, kad ant savo darbo stalo ji laikė Vokietijoje gimusios XVIII a. Rusijos imperatorės Jekaterinos Didžiosios portretą. Praėjusią savaitę stovėdama šalia V. Putino ji apgailestavo dėl augančio atotrūkio tarp dviejų tautų, turinčių turtingą bendrą istoriją, nors pakartojo, kad ir toliau sieks derybų.
„Mano valdymo metais Vokietijos ir Rusijos politinės sistemos dar labiau nutolo viena nuo kitos, – kalbėjo A. Merkel Kremliuje. – Tačiau labai džiaugiuosi, kad, nepaisant didelių skirtumų, mums visgi pavyko išsaugoti šį derybų kanalą atvirą.“
