„Šiuo momentu esu įsitikinęs, kad jis priėmė sprendimą. Turime priežasčių taip galvoti“, – kalbėdamas per televiziją iš Baltųjų rūmų sakė J. Bidenas ir pridūrė, jog Vašingtonas turi „reikšmingų žvalgybos pajėgumų“ šiam teiginiui pagrįsti.
JAV lyderis pridūrė, kad puolimas gali prasidėti kitą savaitė arba artimiausiomis dienomis.
„Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę Kijevą, miestą, kur gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) planuojant susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kitą savaitę, J. Bidenas teigė vis dar matantis erdvės diplomatijai, kuri numalšintų krizę.
„Dar ne per vėlu deeskaluoti ir grįžti prie derybų stalo“, – teigė JAV prezidentas.
Tačiau jis pridūrė, jog jeigu Rusija pradėtų puolimą, tai reikštų, kad V. Putinas „užtrenkė duris diplomatijai.
J. Bidenas sakė, kad Maskva vykdo informacinę kampaniją, per kurią kaltina Kijevą planuojant ataką šalies rytuose. Pasak prezidento, taip Rusija siekia sukurti pretekstą invazijai.
„Šiems teiginiams tiesiog nėra jokių įrodymų, jie prieštarauja elementariai logikai manyti, kad ukrainiečiai pasirinktų šią akimirką, kai prie jos sienų išsidėstę gerokai daugiau nei 150 tūkst. (Rusijos) karių, eskaluoti ilgus metus trunkantį konfliktą“, – kalbėjo prezidentas.
„Visa tai atitinka scenarijų, kurį rusai anksčiau naudojo siekdami sukurti padirbtą pateisinimą veikti prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
Kremlius teigia neplanuojantis pulti kaimyninės šalies, sukėlusios pyktį Maskvai savo siekiais ilgainiui integruoti į NATO ir Europos Sąjungą.
Tačiau JAV sako, kad Rusija prie sienų su Ukraina yra sutelkusi stiprias pajėgas, kurios kartu su Rytų Ukrainos separatistais sudarytų apie 190 tūkst. karių, tad įsiveržimas dabar tėra laiko klausimas.
Rusijos gynybos ministerija dar labiau padidino nerimą paskelbusi, kad V. Putinas šeštadienį asmeniškai stebės anksčiau suplanuotas pratybas, per kurias bus leidžiamos branduolinius užtaisus galinčios nešti raketos.
Ukrainos rytuose suintensyvėję susirėmimai irgi didina nuogąstavimus.
Vienas naujienų agentūros AFP reporteris, esantis netoli Ukrainos vyriausybės ir separatistų pajėgų sąlyčio linijos Luhansko srityje, sakė girdėjęs sprogimų ir matęs apgadintų civilinių pastatų vyriausybės kontroliuojamoje teritorijoje.
Vašingtonas perspėjo, kad gali būti inscenizuotas koks nors incidentas, kuris taptų dingstimi Rusijai pradėti puolimą. Tai savo ruožtu galėtų vesti į didžiausią karinę konfrontaciją Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
Vienas JAV gynybos pareigūnas sakė, kad daugiau kaip 40 proc. aplink Ukrainą išdėstytų Rusijos pajėgų dabar yra išskleistos pozicijose, iš kurių galėtų pradėti puolimą.
„Parijas“
J. Bidenas savo kalbą penktadienį po pasitarimo vaizdo konferencijos formatu su kitais NATO sąjungininkais, per kurį buvo siekiama suderinti planus dėl Vakarų ekonominių sankcijų Rusijai, jeigu ši pasiųstų savo pajėgas į Ukrainą.
„Toliau glaudžiai deriname veiksmus“, – po pasitarimo sakė JAV vadovas.
Pasak vieno aukšto rango pareigūno, sankcijų paketas būtų niokojantis.
„Jeigu Rusija įsiverš į Ukrainą, tarptautinei bendruomenei ji taps pariju, – žurnalistams sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojas tarptautinės ekonomikos reikalams Daleepas Singhas. – Ji būtų izoliuota nuo pasaulinių finansų rinkų ir netektų pažangiausio technologinio indėlio.“
D. Singhas prognozavo „intensyvų kapitalo traukimąsi, didėjantį spaudimą [Rusijos] valiutai, staigiai augančią infliaciją, didelę skolinimosi kainą, ekonomikos susitraukimą ir gamybos pajėgumų nykimą“.
Jis tvirtino, kad Rusijos ataka gali prasidėti artimiausią savaitę arba artimiausiomis dienomis.
„Iki kol tai įvyks, visada yra galimybė diplomatijai“, – teigė JAV prezidentas.
„Šiuo momentu esu įsitikinęs, kad jis priėmė sprendimą. Turime priežasčių taip galvoti“, – sakė J. Bidenas, pridūręs, jog Vašingtonas turi „reikšmingų žvalgybos pajėgumų“ šiam teiginiui pagrįsti.
„Manome, kad jie taikysis į Ukrainos sostinę Kijevą, miestą, kur gyvena 2,8 mln. nekaltų žmonių“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui planuojant susitikti su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu kitą savaitę, J. Bidenas teigė vis dar matantis erdvės diplomatijai, kuri numalšintų krizę.
„Visada yra galimybė diplomatijai“, – teigė JAV prezidentas.
J. Bidenas sakė, kad Maskva vykdo informacinę kampaniją, per kurią kaltina Kijevą planuojant ataką šalies rytuose. Pasak prezidento, taip Rusija siekia sukurti pretekstą invazijai.
„Šiems teiginiams tiesiog nėra jokių įrodymų, jie prieštarauja elementariai logikai manyti, kad ukrainiečiai pasirinktų šią akimirką, kai prie jos sienų išsidėstę gerokai daugiau nei 150 tūkst. (Rusijos) karių, eskaluoti ilgus metus trunkantį konfliktą“, – kalbėjo prezidentas.
„Visa tai atitinka scenarijų, kurį rusai anksčiau naudojo siekdami sukurti padirbtą pateisinimą veikti prieš Ukrainą“, – pridūrė jis.
JAV ir jų NATO sąjungininkės nekart įspėjo Rusiją, kad ji brangiai sumokės, jei puls kaimyninę šalį. Visgi kartais joms sunkiai sekėsi užimti vieningą poziciją.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl savo sprendimo nesiųsti Ukrainai mirtinų ginklų, taip pat nenoro aiškiai įvardyti, kokias sankcijas Rusijai ji palaikytų. Tai iškėlė klausimų dėl Berlyno nusiteikimo laikytis griežtos pozicijos Maskvos atžvilgiu.
JAV gynybos pareigūnas: beveik pusė Rusijos pajėgų yra puolimo pozicijoje
Pasak JAV gynybos pareigūno, susipažinusio su naujausiu vertinimu, beveik pusė Ukrainą supančių Rusijos pajėgų yra puolimo pozicijoje.
Pareigūnas sakė, kad Rusijos kariuomenė ir toliau judina pajėgas link sienos, o per pastarąsias 48 valandas atakos pozicijoje esančių pajėgų skaičius pasiekė 40–50%.
Penktadienį karinis automobilis sprogo Donecko mieste Rytų Ukrainoje prie Vyriausybės rūmų, pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos būstinės.
Vokietija: Rusija „Šaltojo karo laikų reikalavimais“ kelia grėsmę taikai Europoje
Vokietija penktadienį apkaltino Rusiją savo „Šaltojo karo laikus primenančiais reikalavimais“ keliant grėsmę Europos saugumui, Vakarų lyderiams renkantis į svarbią Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje dominuos Ukrainos krizės tema.
Vakaruose stiprėja nuogąstavimai, kad Rusija bet kuriuo metu gali įsiveržti į kaimyninę Ukrainą, o JAV perspėja, kad tokia ataka gali prasidėti „artimiausiomis dienomis“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock prieš kasmetinės trijų dienų saugumo konferencijos atidarymo ceremoniją sakė, kad Maskva turi žengti „rimtus žingsnius deeskalacijos link“.
„Beprecedenčiu karių dislokavimu pasienyje su Ukraina ir Šaltojo karo reikalavimais Rusija meta iššūkį pagrindiniams Europos taikos principams“, – sakė A. Baerbock
Rusijos pajėgos faktiškai yra apsupusios Ukrainą, tarp Maskvos ir Vakarų tvyrant priešpriešai dėl NATO plėtros į šalis, kurios kadaise priklausė Kremliaus įtakos zonai.
Prieš kelionę į Miuncheną JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį Ukrainos krizei aptarti sakė, kad Maskva gali pradėti invaziją į Ukrainą „artimiausiomis dienomis“, prieš tai sufabrikavusi pretekstą ją užpulti.
Būgštaujama, kad tokiu pretekstu gali tapti vaikų darželio apšaudymas separatistinio konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje, Rusijos remiamiems separatistams kaltinant Kijevą kautynių eskalavimu.
Rusija neigia planuojanti pulti kaimyninę šalį. Tačiau Kremlius taip pat sako, kad bus priverstas imtis karinių priemonių, jeigu Vašingtonas neįgyvendins tam tikrų saugumo reikalavimų.
Rusija Miuncheno konferencijoje nedalyvaus, tačiau JAV pranešė, kad A. Blinkenas kitą savaitę susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, „su sąlyga, kad nebus tolesnio Rusijos veržimosi į Ukrainą“.
„Gaila, kad Rusija nesinaudoja šia galimybe“, – sakė A. Baerbock, turėdama galvoje Maskvos nedalyvavimą Miuncheno konferencijoje.
Pasak ministrė, ši konferencija suteikia galimybę „aptarti, kaip grasinimų smurtu ir karinio eskalavimo logiką mes dar galėtume atremti dialogo logika“.
JK įspėja Maskvą nepripažinti Ukrainos separatistų darinių
Jungtinės Karalystės vyriausybė ketvirtadienį įspėjo Kremlių oficialiai nepripažinti dviejų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybės, Rusijos parlamentui prieš kelias dienas paraginus prezidentą Vladimirą Putiną žengti tokį žingsnį.
"[Valstybės] Dūmos kreipimasis, kuriame Vladimiras Putinas prašomas pripažinti nepriklausomais Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus, rodo akivaizdų Rusijos įsipareigojimų, prisiimtų pagal Minsko taikos susitarimus, nepaisymą“, – išplatintame pareiškime nurodė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
2014 ir 2015 metais Baltarusijos sostinėje pasirašytais susitarimais siekta nutraukti karą tarp Ukrainos vyriausybės ir rytiniame Donbaso regione įsitvirtinusių separatistų. Šie susitarimai tebėra vienintelis pagrindas konfliktui taikiai išspręsti.
„Jei tas prašymas bus patenkintas, tai bus dar viena ataka prieš Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Ji reikš Minsko proceso pabaigą ir parodys, jog Rusija pasirinko ne dialogo, o konfrontacijos kelią“, – sakė L. Truss.
„Raginame Rusiją atsisakyti destabilizuojančio elgesio Ukrainos atžvilgiu ir įgyvendinti įsipareigojimus, kuriuos pati savanoriškai prisėmė, įskaitant Minsko susitarimus“, – sakė britų užsienio reikalų sekretorė.
Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį balsavimu priėmė sprendimą paraginti prezidentą V. Putiną pripažinti Donecko ir Luhansko „liaudies respublikomis“ pasiskelbusių Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę, tvyrant įtampai su Vakarais dėl Maskvos kariuomenės telkimo aplink Ukrainą.
Su Rusija besiribojantys regionai, vadinami Donbasu, kariauja su Kijevo pajėgomis nuo 2014 metų, kai po Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos pradėjo Maskvos pakurstytą sukilimą.
2019 metais V. Putinas pasirašė įsaką, kuriuo buvo supaprastinta rusiškų pasų išdavimo Donecko ir Luhansko gyventojams tvarka.
Pernai liepą naujienų agentūra „Interfax“ skelbė, kad daugiau kaip 600 tūkst. Donbaso gyventojų turi rusiškus pasus.
Rusija yra pripažinusi nepriklausomomis respublikomis du nuo Sakartvelo atskilusius regionus – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Maskva tai padarė po 2008 metų rugpjūtį vykusio trumpo karo su Sakartvelu dėl šių separatistinių regionų.
