Sugrąžindamas Jungtines Valstijas į priešakines kovos su klimato kaita linijas J. Bidenas virtualiame Žemės dienos viršūnių susitikime pažadėjo, kad didžiausia pasaulio ekonomika iki 2030 metų taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis sumažins 50–52 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu.
„Neveiklumo kaina toliau auga. Jungtinės Valstijos nelaukia“, – sakė J. Bidenas dviejų dienų susitikimo atidaryme, kuriame dalyvavo 40 pasaulio lyderių, įskaitant Kinijos ir Rusijos vadovus.
„Mes turime įsikišti, – sakė J. Bidenas. – Turime imtis veiksmų – mes visi.“
Šis ankstyvas J. Bideno pareiškimas aplinkosaugos srityje rodo drastišką JAV politikos pasikeitimą, lyginant su jo pirmtako Donaldo Trumpo valdymo laikotarpiu, tačiau taip pat kelia klausimų, ar Jungtinės Valstijos sugebės laikytis savo įsipareigojimų, jeigu ateityje prie valdžios vairo vėl stos skeptiškai klimato kaitą vertinantis prezidentas.
Įvertinę kitų šalių lyderių planuojamus pareiškimus Baltieji rūmai pareiškė, kad valstybės, sudarančios daugiau nei pusę pasaulio ekonomikos, įsipareigojo imtis veiksmų, kad šiltėjimas būtų apribotas 1,5 Celsijaus laipsnio, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos. Pasak mokslininkų, tai yra būtina, norint išvengti sunkiausių klimato pokyčių padarinių.
Japonijos ministras pirmininkas Yoshihide Suga, pirmasis J. Bideno užsienio svečias Vašingtone, praėjusią savaitę aptaręs klimato kaitos klausimus su JAV prezidentu, pažadėjo iki 2030 metų taršą sumažinti 46 procentais, lyginant su 2013 metų lygiu. Šis skaičius yra daug didesnis nei žadėta anksčiau.
Kitas J. Bideno sąjungininkas Kanados premjeras Justinas Trudeau paskelbė ambicingesnius savo energiją eksportuojančios šalies planus iki 2030 metų šalies taršą anglies junginiais sumažinti 40–45 procentais, vietoje anksčiau žadėtų 30 procentų, palyginti su 2005 metų lygiu.
„Turime imtis veiksmų dabar. Nes nėra vakcinos nuo užterštos planetos“, – pareiškė J. Trudeau.
„Iš esmės keičiantis padėtį“
Europos Sąjunga šią savaitę patvirtino savo ambicingus planus, o buvusi Bendrijos narė Jungtinė Karalystė J. Bideno surengto viršūnių susitikimo išvakarėse paskelbė ambicingiausią tarp didelių ekonomikų tikslą – iki 2035 metų taršą sumažinti 78 procentais, palyginti su 1990 metų lygiu.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas JAV prezidento pažadą pavadino „iš esmės keičiančiu padėtį“, turėsiančiu „transformacinį poveikį pasaulio kovai su klimato kaita“.
Šių metų lapkritį Britanija Glazge rengia Jungtinių Tautų klimato konferenciją. Joje bus siekiama padidinti Paryžiaus sutartimi numatytus įsipareigojimus.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas gyrė per konferenciją prisiimtus pažadus, tačiau ragino veiksmų imtis nedelsiant.
„Šiandienos aukščiausiojo lygio susitikimas rodo, kad banga krypsta į klimato veiksmus, tačiau dar reikia nueiti ilgą kelią“, – sakė A. Guterresas.
Po derybų dėl 2015 Paryžiaus susitarimo buvęs JAV prezidentas Barackas Obama pažadėjo, kad jo šalis iki 2025 metų taršą sumažins 26–28 procentais, palyginti su 2005 metų lygiu. Dabar buvęs jo viceprezidentas J. Bidenas kartelę pakėlė gerokai aukščiau.
Tuo metu Švedijos klimato aktyvistė 18-metė Greta Thunberg, kuri vaizdo ryšiu kreipėsi į Žemės dienos proga surengto JAV Kongreso posėdžio dalyvius, apkaltino politikus vis dar nepaisant klimato krizės ir nurodė, kad tęsiamos subsidijos iškastiniam kurui.
Kinijos pažadai
Šis J. Bideno žingsnis didina spaudimą Kinijai, didžiausiai pasaulio teršėjai anglies junginiais,
Nors Kinijos ir JAV santykiai pastaraisiais metais gerokai pablogėjo, Pekinas sutiko bendradarbiauti mažinant klimato kaitą, kai prieš viršūnių susitikimą šalyje lankėsi buvęs JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry, kuris dabar yra J. Bideno klimato pasiuntinys.
Kalbėdamas virtualiame viršūnių susitikime Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pakartojo savo pažadą iki 2060 metų tapti neutralia klimato atžvilgiu.
Kinija „laikysis ekologiško ir mažai anglies dvideginio išskiriančio kelio į plėtrą“, sakė Xi Jinpingas. Jis pridūrė, kad Pekinas „tikisi bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, įskaitant JAV“.
Kinijos vadovas taip pat pažadėjo, kad jo šalis mažins anglių suvartojimą. Tačiau aplinkosaugininkai reiškia nerimą, kad Pekinas nesiima skubių veiksmų anglių – pačios „nešvariausios“ energijos – vartojimo mažinimui .
Indijos – trečios didžiausios pasaulio teršėjos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis – premjeras Narendra Modi taip pat jokių naujų įsipareigojimų neprisiėmė, bet pažadėjo naują „partnerystę“ su J. Bidenu, mobilizuojant žaliąsias investicijas, ir paragino daugiau „keisti gyvenimo būdą“ kovojant su klimato kaita.
Virtualiame viršūnių susitikime trumpam kilo nesklandumų, kai JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas buvo priverstas nutraukti iš anksto įrašytą Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vaizdo įrašą, kad išklausytų pasisakyti nekantravusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
V. Putino, kurio santykiai su J. Bidenu nuo jo prezidentavimo pradžios yra įtempti, pareiškė, kad Rusija vykdo savo įsipareigojimus kovoti su klimato kaita.