Kijevo kariuomenė šeštadienį pranešė, kad Rusijos remiami separatistai suintensyvino šaudymus prieš vyriausybines pajėgas per visą fronto liniją ir, atrodo, kaupia jėgas naujiems išpuoliams strategiškai svarbiame Debalcevės mieste ir Mariupolio uostamiestyje, skelbia „Reuters“.
Pasak Ukrainos atstovo Volodymyro Poljovio, per pastarąsias 24 valandas kovose žuvo penki Kijevo kariai, dar 26 buvo sužeisti.
Tuo metu Vokietijos ir Ukrainos lyderiai bei JAV viceprezidentas Džo Baidenas pradėjo trišales derybas Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, kur žada aptarti Rytų Ukrainos taikos planą. Tai pirmasis jų susitikimas po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel grįžo iš penktadienį Maskvoje vykusių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Evakuoja civilius
Separatistai ir Ukrainos pajėgos penktadienį susitarė kelioms valandoms nutraukti ugnį aplink Debalcevės miestą, kad civiliai gyventojai galėtų išvykti, sakė abi konflikto šalys.
AFP žurnalistas Debalcevėje sakė, kad maždaug 25 miesto autobusai, kuriuos atsiuntė ir separatistai, ir Kijevo vyriausybė, išvažiavo iš šio apgriauto miesto, tačiau tik vienas separatistų autobusas buvo pilnas civilių gyventojų.
Tolumoje girdėjosi atsitiktinis šaudymas iš artilerijos pabūklų, bet apšaudymas iš minosvaidžių pačiame mieste po kelias dienas trukusių įnirtingų kovų liovėsi.
Pastarosiomis savaitėmis Rytų Ukrainoje žuvo šimtai civilių gyventojų. Kovos suintensyvėjo separatistams ignoravus ankstesnį paliaubų susitarimą ir įsiveržus į vyriausybės teritoriją.
Penktadienį žuvo vienas civilis gyventojas ir du kariai, dar 25 buvo sužeisti per pastarųjų 24 valandų kovas, sakė vyriausybės pareigūnas.
Atsinaujino kovos Debalceve
Kol Ukrainos konfliktą bandoma išspręsti diplomatiniu būdu, Ukrainos atstovai teigia, kad kovos Rytų Ukrainos Debalceve dar šįryt atsinaujino. Susirėmimuose nuo „Grad“ raketų ugnies nukentėjo 5 kariai, dar 26 sužeisti. Informaciją patvirtino Ukrainos vyriausybės atstovai.
„Debalceve nuo 6 ryto prorusiški separatistai apšaudė Ukrainos vyriausybės pajėgas iš salvinių raketų paleidimo sistemų „Grad“ ,- „Aljazeera“ žurnalistus informavo Donecko regiono policijos viršininkas Viačeslavas Abroskinas.
Po to, kai buvo paskelbta apie paliaubų pabaigą žuvo 5 ir 26 Ukrainos kariai sužeisti. V. Abroskinas taip pat informavo, kad prorusiški sukilėliai artimiausiu metu ketina atnaujinti kovas šiuo metu pagrindiniame kovų epicentre – Debalceve.
Anksčiau Ukrainos vyriausybės atstovai teigė, kad penktadienį kelioms valandoms laikinai nutraukus ugnį laikinas paliaubas galima būtų pratęsti ir šeštadienį.
Kijevo gelbėjimo tarnybos praneša, kad 753 žmonės, įskaitant 81 vaiką penktadienį buvo evakuoti iš Debalcevo ir aplinkinių rajonų, kai Ukrainos vyriausybė ir prorusiški separatistai atsiuntė autobusus, galinčius surinkti žmones ir išvežti iš konflikto epicentro.
Taikos susitarimų nesilaikymas, tokių kaip Minsko 12 punktų protokolas skatina abejones dėl taikos įsivyravimo ir po šių dar vienų taikos derybų.
Ko galima laukti?
Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovas derybose Minske Denisas Pušilinas tikisi, kad dokumente, kuris rengiamas pagal Prancūzijos prezidento Francois Hollandeo ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių su Rusijos ir Ukrainos prezidentais Vladimiru Putinu bei Petro Porošenka rezultatus, bus aprašytas paliaubų laikymosi kontrolės mechanizmas.
„Mes visada už derybas, bet – konstruktyvias, – sakė D.Pušilinas naujienų agentūrai „Interfax“. – Mums svarbiausia, kad Kijevas nutrauktų ugnį ir atitrauktų sunkiąją ginkluotę saugiu atstumu. Tada bus galima kalbėtis ir apie kitus sureguliavimo žingsnius“.
„Žinoma, mes tikimės, kad šis dokumentas paskatins produktyvų dialogą. Tikimės, kad jame bus, be kita ko, aprašytas ir susitarimų dėl ugnies nutraukimo kontrolės mechanizmas“, – pažymėjo jis.
Luhansko liaudies respublikos atstovas Vladislavas Deineha, savo ruožtu, sakė, kad jie esą pasirengę svarstyti galutinį dokumentą, kai jis bus parengtas.
Nenori leisti konfliktui tapti nevaldomu
Vokietijos ir Prancūzijos lyderių derybos su V.Putinu buvo laikomos bandymu neleisti jau 10 mėnesių trunkančiam konfliktui Rytų Ukrainoje tapti nevaldomam, Vašingtonui svarstant, ar tiekti ginklus Kijevui.
Šis A.Merkel vizitas Maskvoje buvo pirmas nuo Ukrainos krizės pradžios, o F.Hollande'as į Rusijos sostinę buvo trumpam užsukęs gruodžio mėnesį.
Prieš derybas A.Merkel neteikė daug vilčių dėl greito kovų, kurios nuo balandžio pareikalavo daugiau kaip 5,3 tūkst. gyvybių, nutraukimo.
Tačiau ji pridūrė: „Turime padaryti galą šioms skerdynėms ir įgyvendinti Minsko susitarimus“.
Neleis Rusijai perbraižyti žemėlapio
Penktadienį JAV viceprezidentas Joe Bidenas sakė, kad Ukraina kovoja dėl išlikimo, susidūrusi su didėjančiu Rusijos kariniu dalyvavimu.
„Mes, JAV ir Europa kaip visuma, šiuo metu turime stovėti su Ukraina, – Briuselyje sakė J.Bidenas. – Rusijai negalima leisti perbraižyti Europos žemėlapio“.
„Prezidentas Putinas toliau ragina (siekti) naujų taikos planų, jo pajėgoms riedant per Ukrainos kaimus, ir jis visiškai ignoruoja kiekvieną susitarimą, kurį jo šalis yra pasirašiusi praeityje“, – pridūrė J.Bidenas.
Vakarai ir Kijevas kaltina Kremlių karių ir modernius ginklų siuntimu per sieną į Ukrainą, jos separatistams. Maskva tvirtina, kad nedalyvauja konflikte.
Stebėtojai perspėjo, kad, jei Jungtinės Valstijos įsitrauks karinėmis priemonėmis, šis regioninis konfliktas gali pasiekti naują, pavojingą stadiją ir tapti karu svetimomis rankomis tarp Rusijos ir Vakarų.
Vakarai jau taiko Rusijai griežtas sankcijas dėl jos numanomų veiksmų Ukrainoje, ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai ketvirtadienį sakė, kad Bendrija į savo „juodąjį sąrašą“ įtrauks daugiau Rusijos piliečių.
Jau esamos sankcijos, drauge su krintančiomis naftos kainomis, sudavė smūgį Rusijos ekonomikai, bet neprivertė V.Putino pakeisti kurso dėl Ukrainos.
Prieš derybas F.Hollande'as sakė, kad ugnies nutraukimas turėtų būti „pirmas žingsnis“ kelyje į visapusišką išsprendimą. J.Kerry išreiškė paramą tam, ką pavadino „naudingu“ prancūzų ir vokiečių planu.
„Prezidentas Putinas gali padaryti sprendimus, kurie galėtų užbaigti šį karą“, – sakė jis.
Teikia vilčių
„Derybos tarp Merkel, Hollande'o ir Putino suteikia taikos šansą“, – parašė Aleksejus Puškovas, Rusijos Valstybės Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas, savo paskyroje „Twitter“.
Jis pabrėžė kontrastingumą tarp A.Merkel ir F.Hollande'o požiūrio iš vienos pusės, ir Ukrainos bei JAV – iš kitos, nes pastarosiomis, anot jo, nesiekiama taikos.
„(Ukrainos prezidentas Petro) Porošenka sugeba tik apšaudyti. JAV sugeba kurstyti karą, o ne nešti taiką“, – pasakė A.Puškovas.
Taikos Ukrainoje pastangos – „vienas paskutinių šansų“
Prancūzijos prezidentas Francois Hollandeas šeštadienį pareiškė, kad prancūzų ir vokiečių taikos iniciatyva yra viena iš paskutinių pastangų nutraukti kovas Ukrainoje.
„Manau, kad tai vienas paskutinių šansų, štai kodėl mes ėmėmės šios iniciatyvos“, – sakė jis apie derybas, vestas kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Jeigu mes nesugebėsime rasti ne vien tik kompromisą, bet ir tvarią taiką, puikiai žinome, koks bus scenarijus. Jis turi vardą, jis vadinama karu“, – sakė F.Hollande'as žurnalistams Prancūzijos vidurio mieste Tiulyje.