A.Breivikas parašė laišką terorizmu kaltinamai neonacei iš Vokietijos, kuriame ją ragina artėjančiu jos bylos nagrinėjimu teisme pasinaudoti kaip tribūna radikaliosios dešinės ideologijai skleisti.
33 metų A. Breivikas į kalėjimą pateko dėl 2011 metų liepą Osle surengtų žudynių, per kurias iš viso žuvo 77 žmonės – aukas jis tvirtino žudęs dėl jų prielankumo multikultūralizmui. Norvegas, kuris tvirtina kariavęs prieš imigrantus ir Norvegijos multikultūrizaciją, terorizmu įtariamai vokietei Beate Zschape laišką parašė gegužę, kai ji apklausoms buvo laikoma kalėjime Kelne, atskleidė dienraštis „Der Spiegel“.
B. Zschape, kaltinama bendrininkavusi nužudant policininkę ir devynis prekyba gatvėje besivertusius imigrantus, prieš teismą stos dar šiais metais. Į teroristę laiške kreipdamasis „brangioji sese Beate“, A. Breivikas ją ragina bylos nagrinėjimu teisme pasinaudoti kaip tribūna ir iš jos skleisti radikaliosios dešinės pažiūras ir „politinius motyvus“.
„Jeigu aiškiai pasakysi esanti nacionalistų kovotoja, būsi gerbiama kaip drąsi nacionalinio pasipriešinimo didvyrė, padariusi ir paaukojusi viską tam, kad būtų sustabdyti multikultūralizmo ir islamizacijos procesai Vokietijoje“, - teigiama laiške.
A.Breivikas taip pat laiške giria žmogžudystes, įvykdytas teroristų grupuotės, pasivadinusios Nacionalsocialistiniu pogrindžiu (Nationalsozialistischer Untergrund, NSU), kuriai ir priklausė B. Zschape. Tačiau A. Breivikas pripažįsta, jog jo išpuolis Norvegijoje prieš šalies „politikos elitą“ buvo veiksmingesnis nei grupelės strategija terorizuoti tokias „mažumas“ kaip imigrantai.
A.Breiviko rašyto laiško pabaiga atskleidžia, kas tuomet dėjosi su galvoje. „Mes esame vieni iš pirmųjų lietaus lašų, pranašaujančių galingą ir apvalysiančią audrą, judančią Europos link. Esame konservatyviosios revoliucijos kankiniai ir turėtume labai didžiuotis savo pasiaukojimu ir pastangomis“, - teigiama laiške.
Vokietijos generalinės prokuratūros teigimu, B. Zschape laiško taip ir negavo, nes teisėjai nurodė jį konfiskuoti. Kol kas tiksliai neaišku, kaip laiškas nepastebėtas iškeliavo iš kalėjimo Norvegijoje, kur buvo tuo metu buvo laikomas A. Breivikas.
Manoma, jog B. Zschape – vienintelė likusi gyva NSU narė. Judėjimo nariai garbino Adolfą Hitlerį ir siekė Vokietijoje įkurti Ketvirtąjį Reichą. Judėjimo nusikaltimai baigėsi policijos pareigūnams praeitą lapkritį Vokietijos rytinėje dalyje sudegusiame furgone aptikus dviejų grupelės lyderių - Uwe Mundloso ir Uwe Bohnhardto – lavonus. Tyrėjai nustatė, kad vyrai apiplėšė banką ir tuomet nusižudė. B. Zschape buvo susekta ir sulaikyta.
NSU grupuotės nusikaltimai pelnytai įvardijami kaip vieni žiauriausių neonacių išpuolių per visą pokario Vokietijos istoriją.
NSU nariai iš labai arti nušovė turkų ir graikų kilmės gatvių prekeivių. 2004 metais organizacija sausakimšame turkų rajone Vokietijos Kelno mieste detonavo sprogmenį – per išpuolį sužeisti 22 žmonės. iš viso NSU įvykdė mažiausiai 14 ginkluotų bankų apiplėšimų: vogtais pinigais teroristai finansavo savo veiklą, aktyviai trukusią nuo 2000 iki 2007 metų.