60 metų A.Merkel, rengdamasi šeštadienį įvyksiančiam Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimui, kurio metu bus sprendžiama, kas ateinančius penkerius metus dirbs aukščiausiuose Bendrijos postuose, maldininkų kelyje prisidėjo prie Ispanijos premjero Mariano Rajoy.
Abu lyderiai per maždaug valandą nuėjo 6 km atkarpą tarp O Pedrouso kaimo ir Lavakoljos kaimo, esančio netoli Santjago de Kompostelos oro uosto.
A.Merkel, kuri vilkėjo baltas kelnes ir baltus marškinius, ir 59 metų M.Rajoy, su džinsais ir mėlynais marškiniais, spėriai žingsniuodami ir lydimi asmens sargybinių, kalbėjosi.
Kanclerės dviejų dienų vizitas Ispanijos šiaurės vakaruose esančiame Santjago de Kompostelos mieste sutampa su laipsniško, nors dar nedaug darbo vietų siūlančio Ispanijos ekonomikos atsigavimo ženklais, po to, kai šalis 2013 metų viduryje išbrido iš recesijos.
Ispanija dvejus metus buvo vertinama kaip itin trapi euro zonos narė, bet dabar ją kai kas vadina ekonomikos reformų ir biudžeto suvaldymo pavyzdžiu, nors nedarbas ir siekia 24 procentus.
Ispanijos 54 metų ekonomikos ministras Luisas de Guindosas net yra siūlomas į Euro grupės – euro zonos šalių finansų ministrų forumo – vadovus.
M.Rajoy kabineto buvęs žemės ūkio ministras, 64 metų Miguelis Ariasas Canete, taip pat vadinamas pretendentu į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarus.
Ispanijos ir Vokietijos lyderiai pirmadienį surengs spaudos konferenciją, o paskui aplankys Santjago de Kompostelos katedrą, kur palaidotas šv.Jokūbas – vienas iš dvylikos Jėzaus Kristaus apaštalų.
Piligriminės kelionės į Santjago de Kompostelą, vadinamos „Camino de Santiago“ („Šv.Jokūbo keliu“), egzistuoja jau daugiau kaip tūkstantį metų.
Populiariausias iš senovinių kelio į Santjago de Kompostelą maršrutų yra beveik 800 km ilgio „Camino Frances“, kuris prasideda prancūziškojoje Pirėnų kalnų pusėje.
Kasmet šiuo keliu keliauja tūkstančiai žmonių iš viso pasaulio. Daugelis nešasi medines lazdas, papuoštas šią piligriminę kelionę simbolizuojančiomis šukučių kriauklėmis.
Vis daugiau žmonių į šį kelią išsirengia ne dėl religijos, o dėl, pavyzdžiui, peizažų grožio, viduramžius menančių vaizdų ar fizinio iššūkio.