Šis pranešimas paskatino opozicijos atstovus apkaltinti Kremlių rinkėjų apgaudinėjimu šalia įtarimų dėl plačiai paplitusio rinkimų rezultatų klastojimo.
Trečiadienį Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad keturi iš penkių prezidento Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ sąrašo viršuje buvusių kandidatų atsisakė parlamento nario mandato.
„Jų nėra įstatymų leidėjų sąraše“, – AFP sakė komisijos atstovė žiniasklaidai.
Valdančioji partija į sąrašo lyderius pasitelkė populiarias asmenybes, kaip 71 metų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir 66 metų gynybos ministras Sergejus Šoigu, nes priešrinkiminės apklausos rodė, kad jos palaikymas tarp rinkėjų tesiekia 30 proc.
Tarp asmenų, paprašytų dalyvauti kampanijoje, buvo ir populiarus gydytojas, vadovaujantis pagrindinei Maskvos COVID-19 ligoninei, tapęs Rusijos kovos su koronavirusu simboliu.
Gydytojas Denisas Procenka iš pradžių atsisakė kandidatuoti, tačiau po prezidento Vladimiro Putino skambučio 45-erių metų vyras sutiko dalyvauti kampanijoje.
Iš šių penkių asmenų tik vaiko teisių ombudsmenė Ana Kuznecova užims vietą žemutiniuose parlamento rūmuose – Valstybės Dūmoje.
Aktyvistė Jelena Šmeliova, vadovaujanti populiariam vaikų centrui, taip pat atsisakys savo mandato.
Įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno komanda teigė, kad „nuo pat pradžių buvo aišku“, jog į nepopuliarų „Vieningosios Rusijos“ rinkimų sąrašą žinomi asmenys buvo įtraukti tik tam, kad padidintų paramą ir „apgautų rinkėjus“.
„Vieningoji Rusija“ klaidina rinkėjus, kad išliktų valdžioje“, – sakė A. Navalno komanda „Telegram“ programėlėje.
Oficialiais duomenimis, „Vieningoji Rusija“ surinko 49,8 proc. rinkėjų balsų, t. y. mažiau nei per ankstesnius parlamento rinkimus 2016 metais, kai gavo 54,2 proc. balsų.
Kritikai teigia, kad balsavimas internetu, nauji apribojimai rinkimų stebėtojams ir tai, kad rinkimai vyko tris dienas, – pareigūnų teigimu, taip buvo siekiama sumažinti koronaviruso riziką – sudarė galimybes sukčiavimui.
