Daugiau kaip prieš dešimtmetį A. Navalnas pradėjo aršiai kritikuoti Rusijos valdžią ir jos prezidentą Vladimirą Putiną. Rengdamas demonstracijas bei nebijodamas garsiai kritikuoti valdžią jis tapo opozicijos lyderiu. 2020 metais buvo pasikėsinta į A. Navalno gyvybę naudojant „Novičiok“ nuodus, bet dėl palankių aplinkybių jis išgyveno. Navalnas su bendražygiais įrodė, kad nuodijimas – šešių Kremliaus valdžiai atskaitingų Rusijos pareigūnų darbas.
Visgi grįžęs į Rusiją opozicijos lyderis buvo sulaikytas. Sausio pabaigoje skubos tvarka surengtoje Europos Parlamento diskusijoje kalbėjęs ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams Josepas Borrellis teigė, kad A. Navalno suėmimas yra nepriimtinas Europai ir tarptautinei bendruomenei. Jis paragino tučtuojau paleisti A. Navalną. Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno suėmimo ES šalims siūloma peržiūrėti santykius su Rusija ir sustabdyti kontroversiško dujotiekio „Nord Stream 2“ statybas. Dokumentas buvo priimtas 581 balsu prieš 50.
Nepaisant to, 44 metų A. Navalnas vasarį buvo nuteistas kalėti dvejus su puse metų dėl senų kaltinimų lėšų grobstymu. Jis įkalintas kolonijoje Pokrovo mieste, apie 100 kilometrų nuo Maskvos.
Kovo 31 d. vyras paskelbė bado streiką, reikalaudamas tinkamo gydymo dėl nugaros skausmų ir kojų bei rankų tirpimo. Balandžio 18 d. naujienų agentūra AFP informavo, kad A. Navalno gydytojai perspėja apie sparčiai prastėjančią jo sveikatą. Pasak medikų, jam bet kurią akimirką gali sustoti širdis, todėl jie prašo leisti suteikti jam pagalbą. Kol kas daugiau naujienų nėra, tačiau paskutiniąją balandžio savaitę vyksiančioje Europos Parlamento (EP) plenarinėje sesijoje planuojama diskusija šia tema.
Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius portalui „Delfi“ pabrėžė, kad diskusijoje planuojami nagrinėti ir kiti su Rusijos politika susiję klausimai.
„Kitą savaitę bus plenarinė sesija ir tų vadinamųjų greitųjų reakcijos įrankių srityje yra planuojama diskusija. Mūsų frakcija „Atnaujinkime Europą“ yra pateikusi pasiūlymą reaguoti dėl Navalno, Ukrainos ir visų kitų reikalų, susijusių su Rusija. Mažų mažiausiai tikiuosi diskusijos, bet esu beveik tikras, kad turėsime ir rezoliuciją tais klausimais“, – teigė politikas.
Paklaustas, apie kokias sankcijas gali būti kalbama Rusijos atžvilgiu, P. Auštrevičius atkreipė dėmesį į tai, kad pirmiausia reikia susitarti, ką ir kada būtina daryti.
„Visų pirma, reikalinga diskusija formuojant bendrą nuostatą. Sankcijos jau yra bendro sutarimo pasekmė. Dėl Navalno viskas yra kaip ir aišku. Kiek man teko bendrauti su kolegomis, apibūdinčiau situaciją taip: manome, kad Rusija vaikšto ties bedugnės kraštu. Navalno klausimas yra kertinis, kuris gali paveikti poziciją bei nuotaikas Rusijos atžvilgiu. Daug kas net netikėjo, kad aplinkybės gali šitaip susiklostyti, ir kad Rusijos valdžia gali imtis tokių brutalių veiksmų.
Manau, kad bendrine prasme ši istorija gali stipriai pastūmėti klausimą dėl Magnickio sankcijų paketo praturtinimo nusikaltimu dėl korupcijos. Mes dirbame šia linkme, konsultuojamės su komisija ir buriame vienminčių grupę, kuri stipriai dirba šiuo klausimu. Manau, tai neišvengiamas dalykas. Navalnas yra, sakyčiau, polititinis simbolis kovoje su korupcija – atskleidžiantis ją. Jis nukentėjo ir kenčia dėl korupcijos atskleidimo.
Prisiminkime tą trisdešimt kelių pavardžių sąrašą, kurį išplatino Navalno komanda – tų korupcionierių, kurie maitinosi pinigais ir kūrė visas tas schemas. Į tai turi būti atkreiptas ypatingas dėmesys. Tikiuosi, tai nebus vienadienis pyktelėjimas ar nuostaba – reikia labai tikslaus ir kryptingo veikimo nusikaltimų dėl korupcijos srityje. Tiesą sakant, visa tai gali kardinaliai pakeisti Rusijos situaciją“, – neabejojo P. Auštrevičius.
Ar Rusija eina į kokias kalbas, gal patys kreipiasi? Ar visgi yra absoliutus tarpusavio nesišnekėjimas? Iš šių dviejų sakinių politikas akcentavo antrąjį.
„Aš manau, kad yra antras variantas. Būtent nesišnekėjimas ir užsidarymas. Geriausias pavyzdys – situacija Čekijoje. Kai buvo atskleista visa informacija, galiu tikrai pasakyti, kad daugelis kolegų situaciją sutiko be žado. Jie nesitikėjo, kad tokie nusikaltimai gali būti vykdomi Europos Sąjungos teritorijoje ir netgi savo „Atnaujinkime Europą“ grupėje inicijavome solidarumo akciją su Čekija. Tą galima prilyginti 2016-ais metais, kai solidarizavomės su Prancūzija, ten vykstant teroro aktams. Terorizmas Europoje grįžo visu savo žiaurumu ir su visais ciniškiausiais Rusijos valdžios išvedžiojimais.
Jie su mumis nesikalba ir vargu, ar kalbėsis. Žinant jų nuostatą dėl savo vadinamojo prestižo, neva, tai su jais reiktų pradėti nuolankiai ir nusižeminusiai kalbėtis... Na, jie save varo į dar aukštesnę šaką, nuo kurios nulipti bus dar sunkiau“, – įsitikinęs P. Auštrevičius.
Nauji EP sprendimai dėl santykių su Rusija turėtų paaiškėti jau balandžio pabaigoje.
