Kalbėdamas apie iššūkius Lietuvos užsienio politikai, I. Vėgėlė prisiminė, kaip prezidentui ir užsienio reikalų ministrui sekėsi tartis dėl Lietuvos ambasadorių Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitų 2024 metais keičiamų ambasadorių. Procesas keletą mėnesių buvo įstrigęs.
Nausėdai prikišinėjo santykius su konservatoriais
„Nevyksta normalus bendradarbiavimas užsienio politikoje tarp ministro ir prezidento. Prezidentas, nors ir sako, kad pasitiki užsienio reikalų ministru, tačiau mes neturime jokių konkrečių sprendimų dėl ambasadorių ir dėl eilės kitų sprendimų“, – kritikavo I. Vėgėlė.
Tačiau G. Nausėda jį pataisė – dėl visko jau sutarta.
„Pirmiausia noriu paklausti pono I. Vėgėlės, koks sprendimas dėl ambasadorių yra nepriimtas ir dėl kokių ambasadorių nesutarta šiuo metu? Pasitikslinkit naujausią informaciją. Net Užsienio reikalų komiteto pirmininkas pasakė, kad dėl visko yra sutarta ir judame į priekį“, – dėstė G. Nausėda, o I. Vėgėlė tęsė toliau.
„Aš tiesiog sureaguoju, kad, turbūt, gerus metus arba gerą pusmetį minimum nebuvo jokio sutarimo dėl ambasadorių. Buvo jūsų viešai net pranešta apie nekalbadienius su Vyriausybe ir Vyriausybės vadove“, – akcentavo jis.
G. Nausėda tokiems teiginiams prieštaravo.
„Nebuvo mano pranešta apie nekalbadienius“, – su šypsena sureagavo jis.
„Visi žino apie jūsų krizę, kuri buvo. Laimė jūs jau susivienijot, konservatoriai su prezidentu jau eina išvien, laimė – rastas jau yra sprendimas, sutarimas. O pradedant nuo Londono iki Lenkijos, buvo ilgas periodas, kada ambasadorių nebuvo ir buvo nuolatinis konfliktas. Per televiziją kokį gerą mėnesį mes tai girdėjom“, – toliau komentavo I. Vėgėlė, į ką ir vėl sureagavo G. Nausėda.
„Konservatoriai turėtų būti gerokai nustebę sužinoję, kad mes susivienijom“, – sakė jis.
Į diskusiją įsitraukė ir konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, kuri tarsi neigė, jog tarp Vyriausybės ir šalies vadovo apskritai buvo kažkokių pykčių.
„Esu nustebusi, jog mes susipykom“, – juokėsi ji.
Kritikavo sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės
Atsakinėdamas į klausimą migracijos tema, G. Nausėda kėlė klausimą, ar į Lietuvą atvykusių Baltarusijos piliečių grįžinėjimas į tėvynę neturėtų mums kelti nerimo.
„Galbūt, jie ten užverbuojami ir jau grįžta čia su labai konkrečiomis užduotimis, todėl riboti [migraciją] turime, bet riboti turime ne arbatos šaukšteliu.
Šiandien turime kalbėti apie Europos Sąjungos migracijos politiką. Čia esame pasistūmėję į priekį stiprindami išorinę sieną, dirbdami su kilmės šalimis, bet toli gražu dar migracijos politika Europos Sąjungos mastu nėra išspręsta“, – teigė G. Nausėda.
I. Vėgėlė jam atitarė, bet tik iš dalies: „Čia reikėtų pritarti gerbiamo Gitano Nausėdos mintims apie ES imigracijos ir prieglobsčio politiką, kuri iš tiesų yra toli gražu ne tokia, kokia turėtų būti, bet vis tik, gerbiamas Gitanai Nausėda, aš norėčiau pasakyti, kad vien tik dėl to, kad asmuo grįžta į savo tėvynę, jis nepasidaro jau blogas ar kažkoks ne toks. Tai labai atsargiai reikėtų vertinti.“
Kandidatai debatų metu sulaukė klausimo apie santykius su Kinija. I. Vėgėlė vertino, kad Lietuvos politikų sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę, kas sukėlė Kinijos pyktį, buvo klaida. Jis aiškino, kad tai buvo pragmatinis politikų sprendimas, nesusijęs su vertybine politika.
„Jeigu mes kalbame apie tai, kad tai buvo vertybinė politika, tai, mano supratimu, tai buvo ne jokia vertybinė politika, o iš tiesų politikų naudos politika. Ir ką aš turiu omeny, žiūrėkit, „Teltonika“, „Oxipit“ ir „Solitek“ iš to gauna konkrečią naudą: „Teltonika“ – 14 mln. eurų šalia visos žalos Lietuvai, „Oxipit“ – 3,5 mln., „Solitek“ – 8 mln. eurų paskolą gauna. Konservatoriai bėga nuo „Euronews“, kai yra paklausiami apie tai, kas parėmė gerbiamą Ingridą Šimonytę. Jus parėmė „Oxipit“ keturi akcininkai? Suskaičiavo žmonės, kad parėmė keliolika tūkstančių eurų, „Solitek“ jus taip pat parėmė, nors mažesne suma, parėmė ir Ž. Pavilionį. Čia kalba eina apie 2019 metus.
Šiais metais, 2024 metais prezidentą Gitaną Nausėdą „Teltonikos“ savininkas parėmė beveik 18 tūkst. eurų suma. Tai mano klausimas yra, kad čia ne jokia vertybinė politika, o tiesiog politikų naudos politika, kuri sukėlė žalą Lietuvai“, – kalbėjo I. Vėgėlė.
Atsakydamas į tai, G. Nausėda pasvarstė, o kokiose rinkose dirba I. Vėgėlės šeima. Kitą savaitę „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ketina paskelbti tyrimą apie I. Vėgėlės tėvo verslo sandorius, kuriais galimai buvo apeidinėjamos sankcijos.
„Teltonika“ investuoja į naująsias technologijas. Jeigu Vėgėlių šeima neinvestuoja į naująsias technologijas, yra priversta dirbti aplinkinėse rinkose, tai čia jūsų šeimos problema.
Iš tikrųjų noriu pasakyti štai ką: <...> neužstrikime trejų metų ar dvejų metų senumo įvykiuose. Per tą laiką įvyko labai daug rimtų dalykų. Ir Kinijos vaidmuo šiandieniame kare prieš Ukrainą yra ne paskutinės reikšmės dalykas. Kinija šiandien yra de facto Rusijos sąjungininkas kare prieš Ukrainą“, – dėstė G. Nausėda ir ragino atsipeikėti dėl Kinijos, nesuprimityvinti diskusijos apie Kiniją apsibrėžiant ekonominiais klausimais.
Teko aiškintis dėl šeimos verslo sandorių
Į I. Vėgėlės replikas apie paramą su ironija sureagavo ir I. Šimonytė: „Aš tikrai džiaugiuosi tuo gebėjimu įvertinti žmonių įžvalgą, kad jie 2019 metais žinojo, kad aš vadovausiu Vyriausybei dabar, ir kad bus priimti tokie sprendimai. Čia tiesiog fantastiškas įžvalgumas“.
Be kita ko, I. Šimonytė pabrėžė, kad Kinija niekada nebuvo labai didelė Lietuvos eksporto partnerė, o importas, net ir kai su šia šalimi Lietuvos santykiai subjuro, esą tik padidėjo.
Į G. Nausėdos repliką apie šeimos verslą tuomet sureagavo I. Vėgėlė.
„Aš tiesiog reaguoju į prezidento Gitano Nausėdos reakciją, tai noriu pasakyti. Aš nežinau, iš kur jūs turit duomenų, bet jokia su mano šeima susijusi įmonė neveikia nei Rusijoje, nei Baltarusijoje“, – tikino jis.
Savo ruožtu G. Nausėda kalbėjo, kad nieko panašaus nesakė ir pažymėjo, kad minėjo aplinkines rinkas.
„Problema yra veikti, pardavinėti į kitas rinkas? Į Švediją, į Suomiją“, – tęsė I. Vėgėlė.
„Tai ne problema. Bet kuomet jūs sakote, kad „Teltonika“ gauna pelną iš Taivano, pasidomėkite, kokiose valstybėse „Teltonika“ dirba ir su kokiomis valstybėmis turi santykius. Tai yra pasaulinė kompanija, dirbanti labai plačiai su panašiai mąstančiomis valstybėmis“, – dėl faktų ginčijosi G. Nausėda.
O I. Vėgėlė atšovė, kad ne čia esmė: „Aš „Teltonikos“ nekeliu kaip apie verslą klausimo. Aš keliu politikų skaidrumo klausimą, ne „Teltonikos.“
Kitų kandidatų į prezidentus debatai vyks gegužės 2-ąją, numatoma jų tema – krašto saugumas.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks gegužės 12 dieną. Be G. Nausėdos, I. Vėgėlės ir I. Šimonytės rinkimuose kandidatuoja: Darbo partijos keliamas parlamentaras Andrius Mazuronis, gydytojas Eduardas Vaitkus, demokratų keliamas „Atlantic Council“ vyr. bendradarbis Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos keliamas teisininkas Dainius Žalimas ir parlamentaras Remigijus Žemaitaitis.
