„Jeigu tu neturi ko slėpti, tu tiesiog gali į visus klausimus imti ir atsakyti – žodžiu, raštu, čia jau technikos klausimas. Aš kaip suprantu, komisija buvo sutikusi su tuo, kad prezidentas atsakytų į klausimus raštu, ir tarsi beveik viešą pažadą ar kažkokį tokį samprotavimą iš pono Nausėdos, man atrodo, mes visi girdėjome. Tai kodėl taip neatsitiko? Aš nežinau, prezidentas turėtų pats tą aiškinti. Bet mano supratimu, nesileidžiant į kažkokius detalesnius vertinimus ir kvalifikavimus šio elgesio, tai liudija minimum nepagarbą Seimui kaip institucijai“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.
„Tie klausimai – jie niekur nedingsta. Man atrodo, paprasčiausias būdas juos panaikinti – tai į tuos klausimus atsakyti“, – pridūrė ji.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Tyrimo išvadas dar turės patvirtinti Seimas – parlamentarams ketinama jas pateikti ketvirtadienį.
Ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar procese
Premjerė teigia, kad naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje paieškos vis dar vyksta.
„Vyriausybė ambasadorių paskyrime dalyvauja tik paskutinėje stadijoje, po to, kai yra gaunami agremanai, kai jau yra sutarta tarp institucijų, kurios dalyvauja. (...) Tai aš žinau tiek, kad tai yra procese, bet daugiau komentuoti nenorėčiau dėl su tuo susijusių asmenų reputacijos“, – „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda kovo viduryje teigė, kad dėl naujojo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu iš esmės jau yra sutarta.
Prezidentui ir užsienio reikalų ministrui po ilgų diskusijų buvo pavykę sutarti dėl ambasadoriaus Lenkijoje. Visgi, kaip informavo Prezidentūra, šis kandidatas atsisakė pretenduoti į ambasadorius dėl sveikatos problemų.
ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir URM ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.
Anksčiau G. Landsbergis buvo teigęs, kad sutarimo su Daukanto aikšte nėra dėl 13 diplomatinių atstovybių vadovų paskyrimo.
Ginčai tęsėsi ir dėl mobingu kaltinamo bei, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) spendimu, viešus ir privačius interesus supainiojusio ambasadoriaus Eitvydo Bajarūno, kuris kovo mėnesį buvo atšauktas iš pareigų.
Visgi, po keleto susitikimu su prezidentu, kovo pradžioje G. Landsbergis informavo, kad su šalies vadovu „rasti sprendimai visa apimtimi“. Anot jo, sutarta, kad kai kuriose iš 13 atstovybių ambasadoriai šiais metais keičiami nebus.
Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai, baigusis kadencijai, buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.
Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.
