„Vis dėlto, man atrodo, kad ji yra ne politikė, plačiąja to žodžio prasme, ir kartais nepriima sprendimų, kuriuos politikas privalėtų priimti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė G. Nausėda.
Vertindamas savo darbus šalies vadovas pripažino, kad klaida galėjo būti nutylėjimas, jog kadaise priklausė Komunistų partijai.
„Na, tai buvo tiesos nepasakymas iki galo, kartais tiesos nepasakymas iki galo taip pat yra klaida“, – svarstė jis.
Kaip skelbta anksčiau, G. Nausėda – kitaip nei jo pirmtakė, kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė – savo anketoje Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) 2019-aisiais nenurodė kadaise priklausęs Komunistų partijai, nors rinkiminėse VRK anketose kiekvienam kandidatui yra keliamas klausimas, ar šie dalyvauja ar yra buvę kokios nors politinės organizacijos nariai.
Kandidatuodamas antrai kadencijai, šalies vadovas tokią informaciją anketoje nurodė.
Svarstydamas apie klaidas, G. Nausėda prisiminė ir dar kadencijos pradžioje nuskambėjusį sprendimą aplankyti dukrą Pietų Korėjoje.
„Klaida buvo po vizito į Japoniją vykti į Pietų Korėją aplankyti savo dukros“, – teigė jis.
Dar 2019 m. Japonijoje imperatoriaus Naruhito intronizacijos ceremonijoje dalyvavęs prezidentas po šio vizito kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene išvyko į Pietų Korėją aplankyti dukros. Tuo metu toks veiksmas visuomenėje buvo vertinamas skeptiškai.
Prezidentas sako, kad praktiškai visi Vyriausybės ministrai turėtų pasitempti
G. Nausėda sako turintis priekaištų ne vienam šios Vyriausybės ministrui, tačiau pažymi, jog pastabas ketina išsakyti tik po prezidento rinkimų. Antrosios kadencijos siekiantis politikas tikina, jog kritika Ministrų kabinetui dabar gali įnešti nereikalingų aistrų ir ginčų.
„Pasižiūrėkime, ką galvoja visuomenė apie atskirų ministrų veiklą. Šiandien turbūt būtų sunkiau surasti ministrus, kuriems visuomenė priekaištų neturėtų. Nors turbūt visi politiniame lauke veikiantys esame kritikos smaigalyje“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.
„Tačiau kai kurių ministrų veikla vos ne kasdieną susilaukia kritikos. Taip, yra tokių ministrų (keliančių klausimų – ELTA). Šiandien aš jų įvardinti nenorėčiau, nes tai bereikalingai kels naujas aistras – ir ypatingai priešrinkiminiu laikotarpiu vargu, ar šito labai reikėtų. Bet atėjus laikui aš išsakysiu savo nuostatas“, – patikino jis.
Klausiamas, kas premjerės ir konkurentės prezidento rinkimuose Ingridos Šimonytės Vyriausybėje dirbo geriausiai, G. Nausėda įvardija prieš mėnesį atsistatydinusį krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską.
„Nėra taip lengva atsakyti. Na, krašto apsaugos ministras dirbo neblogai“, – pripažino prezidentas, nurodydamas, jog kalba apie A. Anušauską.
Tuo metu pasitempti, G. Nausėdos nuomone, turėtų „praktiškai visi“ Ministrų kabineto nariai.
Atsakė, kodėl neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru G. Landsbergiu
Kalbėdamas apie Vyriausybės darbą, prezidentas G. Nausėda taip pat paaiškino, kodėl kilus skandalui dėl ambasadorių skyrimo jis neišreiškė nepasitikėjimo užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Mes turime gerbti savo konstitucinę sąrangą. 2020 m. rudenį žmonės pasirinko tas partijas, kurias pasirinko – ne aš pasirinkau, bet Lietuvos žmonės pasirinko“, – savo pozicijas aiškino G. Nausėda.
„Šios partijos suformavo valdančiąją koaliciją, kuriai normalios alternatyvos arba svarstytinos alternatyvos nei tada buvo, nei dabar yra. Draskyti, mėginti išversti iš posto ministrą, kuris yra ne kas nors kitas, o šios partijos vadovas – tai savotiška specifika“, – pripažino jis.
Be to, pabrėžė G. Nausėda, daugeliu užsienio politikos klausimų jis bei dešiniųjų Vyriausybė sutaria.
„Yra tam tikros užsienio politikos kryptys, kurios yra net ne konservatorių, ne mano – tai Lietuvos tęstinės užsienio politikos kryptys, nes jos kitokios būti negali“, – teigė šalies vadovas.
G. Nausėda: jeigu K. Navickas nesugebėtų atsakyti į klausimus, turiu teisę netvirtinti jo ministru kitoje Vyriausybėje
G. Nausėda sako, kad jeigu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nesugebėtų atsakyti į jam skirtus nepatogius klausimus, tuomet šalies vadovas gali netvirtinti jo Vyriausybėje, ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus po prezidento rinkimų.
„Po susitikimo su žemdirbiais išgirdau nemažai kritikos ir viena iš jos ašių buvo tai, kad mes iš esmės neturime žemės ūkio strategijos. Kalbame apie kažkokius degančius gaisrus ir jų gesinimą, dažnai tai net daroma ne mūsų nacionalinėmis pastangomis, o man tenka ir pačiam Europos Sąjungoje bei bendraujant su Europos Komisija prisidėti prie gaisrų gesinimo“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.
„Pirmiausia kalbėjau, kad turiu daug klausimų žemės ūkio ministrui. Viešai atsakymų į tuos klausimus nerandu, iš visų jo pasisakymų nematyti kokią viziją turi pats ministras, todėl neatmetu a priori jo galimybių tapti ir kitos Vyriausybės nariu, bet jeigu jis nesugebėtų į klausimus, kurie nebūtų labai palankūs ir malonūs, turiu teisę jo netvirtinti ministru kitoje Vyriausybėje“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad K. Navicko darbas šios kadencijos metu ne kartą buvo kritikuotas tiek opozicijos, tiek valdančiosios daugumos atstovų, jam nesėkmingai buvo rengiamos interpeliacijos.
Metų pradžioje Vilniuje vyko ūkininkų protestas, į kurį atvykęs K. Navickas buvo protestuotojų pasitiktas švilpimais, skandavimais „Gėda!“, raginimais palikti ministro postą.
G. Nausėda balandžio viduryje pareiškė, kad sėkmės atveju šalies vadovo rinkimuose, jis keltų žemės ūkio ministro likimo poste klausimą.
K. Navickas Eltai tikino į tokį pasisakymą reaguojantis ramiai. Anot jo, reikia palaukti šalies vadovo rinkimų pabaigos ir tada įvertinti situaciją.
Prezidentas nepritaria „laisviečių“ siūlomam GPM perskirstymui gynybai
G. Nausėda nepritaria „laisviečių“ idėjai, kad dalį lėšų reikalingų gynybos finansavimui galima surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį.
„Nemanau, kad gera idėja yra atiminėti pinigus iš savivaldybių. Gaila, kad kai kurios partijos, kurios neturi merų, būtent tokiu keliu ketina eiti“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ teigė G. Nausėda.
Prezidentas teigia, kad pagrindiniu gynybos finansavimo šaltiniu galėtų būti verslo pajamų mokesčiai.
„Jeigu verslininkai sutinka, tai verslo pajamos yra pagrindinis šaltinis“, – sakė jis.
Taip pat G. Nausėda toliau palaiko idėją, kad gynybos finansavimui galima skolintis. Anot jo, kadangi Lietuvos skola nedidelė, nereiktų taip susitelkti į Mastrichto kriterijus, apribojančius deficitą iki 3 proc. nuo BVP.
„Taip pat, be abejo, egzistuoja skolinimosi instrumentas. Nepamirškime, kad esame viena iš mažiausią skolą turinčių valstybių. Ir ypatingai dabartinėmis aplinkybėmis, kai gynybos išlaidos yra egzistencinės svarbos, mes neturėtume viską suvesti vien tik į konkretų rodiklį – Mastrichto kriterijų“, – aiškino G. Nausėda.
Šalies vadovo manymu, Lietuva šiuo metu turėtų siekti 3,5 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Anot jo, siekiamybė galėtų būti ir 4 proc. nuo BVP, bet toks tikslas neturėtų būti pasiektas vien tik didinant mokesčius.
„Jeigu pavyktų pasiekti 4 proc. būtų gerai, bet nesinorėtų, kad tai būtų pasiekta vien tik mokesčių didinimo sąskaita“, – aiškino jis.
Trečiadienį Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatė partijos siūlymus, kurie leistų padidinti gynybos biudžetą 420 milijonų eurų.
Anot jos, Laisvės partija pritaria gyventojų pajamų mokesčių perskirstymui iš savivaldybių pagal Finansų ministerijos siūlymą. Tai atneštų apie 150 mln. eurų.
Laisvės partija taip pat siūlo kelti akcizus kurui – mazutui, angliai, dyzelinui, gazoliui žemės ūkyje, taip pat alkoholiui ir tabakui. Tai taip pat papildytų iždą 150 mln. eurų.
Galiausiai A. Armonaitė taip pat pritaria pelno mokesčio augimui vienu procentiniu punktu – tai atneštų 120 mln. eurų.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Nausėda: ne paslaptis, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti teisėjų klanus
G. Nausėda sako, kad Lietuvoje tebėra norinčiųjų formuoti vadinamuosius teisėjų klanus. Visgi, anot šalies vadovo, per pastarąją jo kadenciją situacija teisėjų bendruomenėje ėmė taisytis.
„Ar jūs pastaruoju metu, pastaraisiais metais ką nors girdėjote apie teisėjų klanus, teisėjų partiją? Tai yra didelis skirtumas, palyginus su tuo, kas buvo prieš trejetą, ketvertą ar šešetą metų“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.
„Ne paslaptis, kad norinčiųjų formuoti teisėjų klanus tebėra. Bet aš, kaip prezidentas, nuo pat pradžių norėjau pats asmeniškai dalyvauti visose teisėjų atrankose – kitaip tariant, susitikinėjau su absoliučiai kiekvienu kandidatu į teisėjus“, – patikino prezidentas.
Taip politikas reagavo į pastaruoju metu surezonavusias istorijas dėl Teisėjų tarybai klausimų sukėlusių teisėjų kandidatūrų – G. Nausėda siūlo skirti teisėjais pretendentus, kurie atrankos metu sulaukė ne pačių geriausių vertinimų.
G. Nausėda tvirtina, jog susitikdamas su kandidatais į teisėjus jis kalbasi apie jų motyvaciją, planus, stengiasi įvertinti jų požiūrį į korupcijos apraiškas, vykdomą teisinę reformą.
„Pagaliau norisi suprasti, ar žmogus yra pilietiškas, ar jis domisi tik savo veiklos lauku“, – dėstė prezidentas.
Kartais, pastebi G. Nausėda, vertinimas po individualių pokalbių sutapdavo su atrankos komisijos išvadomis. Tačiau būta atvejų, kai nuomonės išsiskirdavo.
„Kai kas pasistengdavo tai sustiprinti – neva žiūrėkite, prezidentas ne iš to galo pasirinko kandidatą. Bet prezidentas pasirinko tą kandidatą todėl, kad jis pats nori asmeniškai dalyvauti atrankoje. Jeigu būtų kitaip ir jam reikėtų tik pasirašyti – tada nebėra jokios prasmės su tais kandidatais susitikinėti, tiesiog automatiškai dedi anspaudus. Man netinka ši politika“, – pabrėžė šalies vadovas.
„Todėl jeigu kas nors galvoja, kad prezidentas turi nusišalinti nuo šio proceso – jam atneša teisėjų atrankos komisijos rezultatus, jis pamato aukščiausią balą, labiausiai palaikomą kandidatą ir čia pat padeda savo parašą kaip notaras – man netinkama šis variantas“, – apibendrino G. Nausėda.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Teisėjų taryboje kilo ginčai dėl Prezidentūros iniciatyvų siūlyti į teisėjus asmenis, kurie atrankos komisijos sulaukė ne geriausių įvertinimų.
Nacionalinėje teismų administracijoje pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos.
Kaip nurodoma Teismų įstatyme, apylinkės teismų teisėjus į pareiga skiria prezidentas Teisėjų tarybos patarimu. Teisės akte numatoma, jog Teisėjų tarybai turi būti pateikti motyvai dėl teikiamo užimti atitinkamas pareigas pretendento pasirinkimo. Teisėjų tarybos patarimas prezidentui tai pat turi būti motyvuotas.
G. Nausėda apie vienos lyties porų santykių reglamentavimą: padarykime tai, bet gerbdami Konstituciją
Antrosios kadencijos siekiantis prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad visuomenei dar trūksta tolerancijos vienos lyties porų atžvilgiu. Šalies vadovas akcentuoja, kad šių porų santykius reikia reglamentuoti, tačiau, pasak jo, tai turi būti padaryta laikantis Konstitucijos nuostatų.
„Kada yra sakoma, kad sutvarkykime įstatymus ir visuomenės požiūris pasikeis – aš nesu toks optimistas. Ir galvoju, kad visuomenės požiūrį reikia ugdyti pamažu, ir kad visuomenė tikrai privalo, jeigu gyvename civilizuotoje visuomenėje, žiūrėti į šiuos žmones kaip į visus kitus žmones, nes jie yra lygiai tokie patys“, – trečiadienį „Žinių radijo“ laidoje „Ką rinkti?“ sakė G. Nausėda.
Visgi šalies vadovas laikosi pozicijos, kad vienos lyties porų santykiai turėtų būti reglamentuoti laikantis Konstitucijos nuostatų.
„Mano pozicija yra labai aiški, aš ne kartą ją deklaravau – padarykime tai, bet padarykime tai gerbdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį. Mūsų pagrindinis dokumentas yra dokumentas, kuris atspindi ir tam tikrą visuomenės konsensusą“, – sakė G. Nausėda.
„Todėl, jeigu manome, kad visuomenė jau yra pasikeitusi ir norėtų kažkaip kitaip suprasti santuoką ir šeimą, ateis laikas – galima bus pakeisti ir tą 38 straipsnį. Bet kol jis yra štai toks, gerbkime savo Konstituciją ir nemėginkime jos tampyti ir interpretuoti taip, kaip mums patinka“, – pridūrė jis.
G. Nausėda akcentuoja, kad šių porų santykiai vis dar nėra sureguliuoti ir dėl to, kad savo siūlymui palaikymo nesulaukusi Laisvės partija nebuvo linkusi eiti į kompromisus.
„Mes apskritai jokio tiesinio įforminimo šių žmonių santykių taip ir nesugebėjome pasiekti. Laisvės partija užsibrėžė padaryti maksimumą, kaip ji įsivaizdavo tą maksimumą, ir įteisinti civilinės sąjungos įstatymą, apibrėždama šitų šeimų santykius praktiškai kaip šeimą. Tai susidūrus su pasipriešinimu Seime apskritai nebuvo priimti jokie sprendimai“, – sakė G. Nausėda.
„O alternatyvus sprendimai dėl civilinio kodekso pakeitimų, kuriais būtų reglamentuoti santykiai, noras sužinoti informaciją apie sveikatą, paveldėjimo klausimai ir t.t. – jie buvo atmesti ir tartum patraukti į šoną, kad būtų galima pasiekti tą maksimalų variantą. Ir atsitiko taip, kad nei vienas, nei kitas variantas nepraėjo“, – „laisviečius“ sukritikavo šalies vadovas.
Seimas po svarstymo praėjusių metų gegužę pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Šiuo projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Visgi kol kas valdantieji pripažįsta, kad reikiamo palaikymo šio įstatymo priėmimui Seime kol kas nėra.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 metų gegužės 12 dieną. Dėl šalies vadovo posto varžysis 8 kandidatai.
