„Dabar mes viską fiksuojame, identifikuojame išmoktas pamokas, paskui pažiūrėsime, ką reikėtų patobulinti, ką padaryti geriau, o gal išvis kitaip. Tas pirmas blynas nėra prisvilęs. Didelių nesusipratimų nebuvo, visuomenė priėmė įvairiai“, – trečiadienį žurnalistams teigė V. Rupšys.
Visgi, pripažino, kariuomenės vadas, ateityje derėtų geriau informuoti visuomenę apie tokioms pratyboms keliamus uždavinius.
„Viena iš išmoktų pamokų, kad reikia dar geriau informuoti, jog tai tėra treniruotė, tai nėra reali komendantinė valanda“, – sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, kad komendantinės valandos pratybos nėra pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, paskutinį kartą jos vyko dar prieš valstybei įstojant į NATO. Todėl, pasak jo, institucinė atmintis jau yra dingusi.
Kaip skelbta anksčiau, Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratybos sostinėje ir Kaune vyksta gegužės 6–8 dienomis. Pratybų metu tikrinamas institucijų, įstaigų ir organizacijų pasirengimas vykdyti mobilizaciją ir sąjungininkų priėmimo užduotis, turto rekvizavimas ir komendanto valandos paskelbimas.
ELTA primena, kad didžiausias karines pratybas nuo Šaltojo karo laikų NATO pradėjo šių metų sausį. Kaip skelbta anksčiau, pratybos skirtos imituoti NATO atsaką į tokio varžovo, kaip Rusija, puolimą. Jose dalyvaus 50 laivų, 80 orlaivių ir daugiau kaip 1 100 kovos mašinų. Kariniai manevrai vykdomi NATO pertvarkius savo gynybą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais.
Nausėda: pratybose „Perkūno griausmas“ išryškėjo tiek stipriosios, tiek probleminės vietos
Tęsiantis karinėms pratyboms „Perkūno griausmas 2024“, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokymai kol kas vyksta sklandžiai. Visgi, trečiadienį kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas karinėse pratybose veikęs šalies vadovas pripažįsta, kad buvo nustatyta ir tam tikrų taisytinų epizodų.
„Man atrodo, šitų pratybų metu labai gerai išryškėja tiek pratybų stipriosios vietos, tiek tos vietos, kuriose reikia padirbėti ir tam tikras problemines vietas geriau planuoti ir numatyti jų sprendimo algoritmus. Taip, kad tai labai naudinga“, – po pratybų žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Noriu pasakyti vieną dalyką – tai darome tam, kad Lietuvoje visada būtų taika. Kuo geresnius sukursime mūsų reagavimo ir kolektyvinio saugumo mechanizmus, tuo saugiau jausimės, tuo žmonės galės ramiau gyventi ir nesigąsdinti dėl kiekvieno menkniekio“, – pridūrė šalies vadovas.
Prezidento dalyvavimą karinėse pratybose kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pavadino išskirtine diena.
„Lietuvos kariuomenei ir ginkluotosioms pajėgoms šiandien tikrai išskirtinė diena – tai toks pratybų etapas, kai yra aktyvuota strateginė vadavietė ir šiandien Lietuvos Respublikos prezidentą turime ne kaip svečią, bet kaip šių pratybų dalyvį ir pagrindinį sprendimų priėmėją“, – kalbėjo V. Rupšys.
„Tikrai buvo galimybė diskutuoti labai aktualiais klausimais, kas susiję su strateginiais sprendimais. (...) Džiugu, kad galiu pasakyti, jog tikrai pavyko mums sinchronizuoti tiek strateginės vadavietės, tiek vyriausiosios ginkluotųjų pajėgų vadavietės, tiek taktinių vadaviečių veiklą, užtikrinti informacijos apsikeitimą, valdymą ir vadovavimą“, – pridūrė kariuomenės vadas.
Siekiant įpareigoti šalies vadovus keltis į Turniškes, G. Nausėda ironizuoja: galima dar apykoję uždėti
„Kuomet pačiam negresia – gali reglamentuoti gyvenimo sąlygas kitiems“, – trečiadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Reaguodamas į Vyriausybės sprendimus, G. Nausėda ironizuodamas pasiūlė nustatyti teritoriją, iš kurios prezidentai negalėtų išeiti.
„O šiaip tai pasakyčiau, kad gal apskritai reikėtų prezidentui nustatyti aptvarą, pavyzdžiui, iš kurio jis išeiti negali. Apie Turniškes, pavyzdžiui, 2 kilometrai į vieną ar kitą pusę. Galėtų grybauti, bet išeiti negalėtų. Tai taip ir vertinu“, – nedaugžodžiavo Daukanto aikštės rūmų lyderis.
„Galima dar apykoję uždėti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė pritarė Seimo nario Mato Maldeikio siūlymui įstatymiškai įpareigoti Lietuvos prezidentą ir ministrą pirmininką gyventi Turniškėse jiems paskirtose rezidencijose.
Įstatymo projekto įsigaliojimas yra numatytas nuo tada, kai po 2024 metų prezidento ir Seimo rinkimų bus paskirti naujasis šalies vadovas bei ministras pirmininkas.
Premjerė Ingrida Šimonytė 2021 metų pradžioje persikėlė gyventi į ministrui pirmininkui paskirtą rezidenciją Turiniškėse, tačiau dabartinis prezidentas G. Nausėda tai padaryti atsisakė. Prezidentūros teigimu, toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
