Jei kandidatų komunikacija Lietuvos žiniasklaidoje nesikeis, Gitanas Nausėda, anot centro, tikėtina, pateks į antrąjį rinkimų turą, į kurį veikiausiai patektų ir Ignas Vėgėlė – antras dažniausiai žiniasklaidoje rinkimų kontekste minimas kandidatas į prezidentus.
Tokias išvadas Politikos komunikacijos tyrimų centras padarė po to, kai su žiniasklaidos stebėsenos įmone „Mediaskopas“ atliko Lietuvos žiniasklaidos analizę. Tyrimas atliktas analizuojant 2023 metų balandžio 1 dienos–2024 metų kovo 31 dienos Lietuvos žiniasklaidos turinį ir siekiant nustatyti kandidatų į prezidentus paminėjimą, temas ir politikų įsitraukimą į turinio žiniasklaidoje kūrimą.
„Kandidatų į prezidentus komunikacija, stebima Lietuvos žiniasklaidoje, nesukuria intrigos, kuri, nebūdama intensyvia, pastarąjį mėnesį dar labiau silpo. Nors kandidatų į prezidentus santykinai nėra mažai, didžioji dalis žiniasklaidoje cirkuliuojančių pranešimų nėra konstruojami ar kuriami pačių kandidatų į prezidentus, o yra susiję su srautiniais politiniais įvykiais ir dienos aktualijomis.
Skirtingai nuo ankstesnių prezidentinių rinkimų kampanijų, kandidatai į prezidentus žiniasklaidoje daugiausiai pastebimi bendro pobūdžio rinkimų naujienų kontekste“, – pranešime komentavo Politikos komunikacijos tyrimų centras.
Nors duomenys, anot centro, rodo, kad tirtuoju laikotarpiu kandidatai į prezidentus rinkimų komunikacijos kampanijų nevykdė, galima pastebėti keletą tendencijų:
G. Nausėdos ir Ingridos Šimonytės minėjimas žiniasklaidoje yra labiau susijęs su šių kandidatų į prezidentus užimamomis pareigomis ir politinių aktualijų nušvietimu;
I. Vėgėlė ir Dainius Žalimas generavo daugiausiai originalaus turinio iš visų oficialių politinių pozicijų neturinčių kandidatų;
Daugiausiai originalaus turinio iš politikoje veikiančių asmenų iki pasitraukimo iš rinkimų kampanijos kūrė Aurelijus Veryga.
Politinės komunikacijos tyrimų centras teigė, kad kandidatų matomumas žiniasklaidoje atitinka politinių rinkimų rezultatus. Taigi, pasak centro, galima daryti prielaidą, kad ir šį kartą kandidatų į prezidentus matomumas žiniasklaidoje leidžia numanyti šių rinkimų rezultatus.
Tirtuoju laikotarpiu, centro teigimu, pastebimas G. Nausėdos dominavimas žiniasklaidoje.
„G. Nausėdos prezidento rinkimų kontekste mininčių ir cituojančių pranešimų dalis (angl. Share of Voice) bendroje kandidatų dėlionėje sudaro beveik 29 proc. Kadenciją baigiančio prezidento minėjimas rinkimų kontekste ženkliai išaugo 2023 metų vasarą ir nuo to meto tik intensyvėjo.
I. Šimonytės matomumas kandidatų į prezidentus kontekste sudaro apie penktadalį visų publikacijų, o apie 13 proc. žiniasklaidos paminėjimų turi I. Vėgėlė. Stebint žiniasklaidos turinį matyti, kad šis kandidatas į prezidentus savo rinkiminę komunikaciją pradėjo galimai anksčiausiai iš visų kandidatų“, – rašoma pranešime.
Nepaisant didelio paminėjimų žiniasklaidoje skaičiaus, G. Nausėdos vardas, anot centro, dažnai siejamas su kontroversiškomis naujienomis.
„Tiriamuoju laikotarpiu, kaip kandidatas, jis buvo minimas Seimo specialiosios tyrimo komisijos VSD pranešėjo istorijos kontekste, kalbant apie šalies vadovo nuslėptą komunistinę praeitį, ilgai atidėliotą sprendimą viešai siekti perrinkimo, konfliktus su kitais šalies vadovais.
Stebint Facebook vartotojų reakcijas, pastebėta, kad jie taip pat buvo labiau linkę dalintis neigiamomis žiniomis apie prezidentą (pavyzdžiui, pastaraisiais metais labiausiai Facebook paplitusi žinia buvo apie G. Nausėdos nuslėptos komunistinės praeities aplinkybes)“, – dėstė centras.
Savo ruožtu I. Šimonytės vardas rinkimų kontekste sietas su atvirumu ir jos greitu kandidatūrą į prezidentus remiančių žmonių parašų surinkimu, pažymėjo centras. Būtent pastarąja žinia dažniausiai esą ir dalinosi Facebook vartotojai.
„I. Vėgėlės, kaip kandidato į prezidentus, minėjimas žiniasklaidoje dažniausiai pasižymi neutraliu arba teigiamu pranešimų tonu, tačiau nepristato jo politinių nuostatų bei rinkiminių pažadų. Tiriamuoju laikotarpiu Facebook vartotojų bendruomenės įsitraukimas į žinių apie I. Vėgėlę sklaidą – santūrus“, – nurodoma pranešime.
Vertinant kandidatų į prezidentus matomumą žiniasklaidoje, centro matymu, galima daryti prielaidą, kad pagrindinė kova dėl prezidento posto vyks tarp G. Nausėdos, I. Šimonytės ir I. Vėgėlės, ypač įvertinant A. Verygos viešai išreikštą paramą I. Vėgėlei kaip kandidatui į prezidentus.
„Apskritai, tirtuoju laikotarpiu matyti, kad dalyvaujančiųjų prezidentinėje rinkimų komunikacijoje, pristatomoje žiniasklaidoje, mažai matomi ir girdimi patys kandidatai, jų programinės nuostatos ir rinkimų laikotarpiui būdinga retorika. Dauguma kandidatų žiniasklaidoje minimi tik vardijant pretendentus į šalies vadovo postą, nesvarstant jų keliamų politinių problemų ir jų sprendimų būdų“, – pažymėjo Politinės komunikacijos tyrimų centras.
Centras taip pat svarstė, kad kandidatai į prezidentus ir toliau vengs diskusijų aktualiomis politinėmis temomis, bandys komunikuoti žiniasklaidoje vengdami jautrių problemų aptarimo ir galimų sprendimų siūlymo.
„Tokiu būdu rinkimų kampanija įsitvirtins kaip įvaizdinė kampanija“, – teigiama pranešime.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 12 dieną. Rinkimuose dalyvauja antros kadencijos pareigose siekiantis G. Nausėda, konservatorių keliama premjerė I. Šimonytė, advokatas I. Vėgėlė, demokratų keliamas „Atlantic Council“ vyr. bendradarbis Giedrimas Jeglinskas, Laisvės partijos keliamas teisininkas Dainius Žalimas, Darbo partijos keliamas parlamentaras Andrius Mazuronis, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis ir gydytojas Eduardas Vaitkus.