Remdamasis Seimo statutu procedūrą parlamentas nusprendė kartoti nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Seimo narys Algirdas Sysas posėdyje pažymėjo, kad negalima darbo apmokėjimo tvarką ir socialines garantijas numatyti kiekvienai tarnybai savo įstatyme. Neparemti šio straipsnio siūlė ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
Svarstomais teisės aktų pakeitimais ketinama naujai reglamentuoti žvalgybos institucijų (Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos) veiklos teisinius pagrindus, nustatyti uždavinius, veiklos sritis ir principus, teises ir pareigas, struktūrą, veiklos kontrolės pagrindus ir būdus, nustatyti žvalgybos pareigūnų statusą, tarnybos eigą, tarnybinę atsakomybę. Taip pat žvalgybą ir kontržvalgybą numatoma atriboti nuo baudžiamojo persekiojimo ir nusikalstamų veikų išaiškinimo.
Projektais siekiama įtvirtinti nuostatą, kad informacijos, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, rinkimo būdus, kuriais gali būti suvaržomos asmens teisės ar laisvės, sankcionuotų apygardų teismai.
Žvalgybos institucijų veiklą koordinuotų Valstybės gynimo taryba, parlamentinę kontrolę vykdytų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto Saugumo pakomitetis, taip pat pagal nustatytą kompetenciją šių institucijų kontrolę vykdytų Vyriausybė. Skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą, tirtų Seimo kontrolieriai.
Teisės aktų pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas efektyviai žvalgybos institucijų veiklai, užtikrinant nacionalinį saugumą, nustatant, mažinant ir šalinant rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes Lietuvos Respublikos valstybei.