Žalimas kreipiasi į Generalinę prokuratūrą dėl Rusijos KT teisėjų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas feisbuke trečiadienį pranešė, jog kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Rusijos Konstitucinio teismo narių. Pastarieji, anot jo, „palaimino“ Rusijos pajėgų užimtų Ukrainos teritorijų aneksiją.

„Tikiuosi vieną dieną išvysti šią kompaniją teisiamųjų suole. Beje, būtent to jie bijo nuo pat 2015 m., kai kartu su savo komanda ir keliais užsienio kolegomis pradėjome Batumio procesą – iniciatyvą pasmerkti Rusijos KT „teisėjus“ už jų įvykdytą agresijos nusikaltimą.

Ikiteisminį tyrimą prašau pradėti pagal BK 110 str., nustatantį atsakomybę už agresiją, naudojantis universaliąja jurisdikcija, – už šį nusikaltimą Lietuvos Respublika gali traukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn, nesvarbu, kokią pilietybę tie asmenys turi ir kur jie tokį nusikaltimą padarė. Visuotinai pripažinta, jog aneksija yra vienas iš agresijos aktų“, – feisbuke dėstė D. Žalimas.

Jis dar pridėjo, jog Rusijos Federacijos KT teisėjai jau yra priėmę iš viso 5 nutarimus dėl Ukrainos teritorijos dalių aneksijos.

„Vieną (per vieną naktį) 2014 metų kovo 19 dieną dėl Krymo aneksijos ir keturis (per pastarąjį savaitgalį) 2022 metų spalio 2 dieną dėl Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių aneksijos.

Pagal Rusijos įstatymus vadinamojo Konstitucinio teismo pritarimas yra būtinas aneksijai įvykdyti, tad šio „teismo“ „teisėjai“ priskirtini aukščiausiai šalies vadovybei, kuri veiksmingai kontroliuoja politinius sprendimus dėl aneksijos, kaip agresijos akto, vykdymo“, – socialiniame tinkle rašė VDU Teisės fakulteto dekanas D. Žalimas.

Jis teigė, jog Rusijos KT teisėjai „puikiausiai supranta Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikalstamą pobūdį“.

„Prašau patraukti baudžiamojon atsakomybėn iš viso 20 vadinamojo Rusijos Federacijos KT „teisėjų“: 9 iš nurodytų jų (Zorkin, Gadzhiev, Kazantsev, Knyazev, Kokotov, Krasavchikova, Mavrin, Melnikov, Zharkova) priėmė visus penkis 2014 m. kovo 19 d. ir 2022 m. spalio 2 d. nutarimus, 1 (Bushev) – keturis 2022 m. spalio 2 d. nutarimus ir 10 (Aranovskiy, Boytsov, Bondar, Danilov, Yaroslavtsev, Khokhryakova, Kleandrov, Rudkin, Seleznev, Zhilin) – vieną 2014 m. kovo 19 d. nutarimą“, – pavardes socialiniame tinkle vardijo D. Žalimas.

Jis socialiniame tinkle pranešė ir tai, kad taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM) su prašymu „inicijuoti visiems šiems „teisėjams“ (didžiajai daliai – pratęsti) nacionalines ir ES lygmens sankcijas“.