LRT Televizijos laidos „Dėmesio centre“ vedėjas Edmundas Jakilaitis apie šiųmetinių rinkimų aktualijas kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Renatu Požėla, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininku Zenonu Vaigausku ir visuomeninės organizacijos „Baltosios pirštinės“ vadovu Simu Simanausku.
– Pone Vaigauskai, rinkėjų aktyvumas turbūt didesnis dėl to, kad vyksta tiesioginiai merų rinkimai?
– Kiek skundų dėl pažeidimų esate gavę ir kiek iš jų tikrai galima laikyti pagrįstais?
Z. Vaigauskas: Skundus renkame kartu su policija. Kai kuriose savivaldybėse turime ir labai nesmagių dalykų. Penktadienį turėsime priimti sprendimą dėl vieno kandidato: braukti jį iš sąrašų ir leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Patį kandidatą Prienuose sulaikė policija bandantį pirkti balsą. Laukiame jo atvykstant pas mus į posėdį, bandysime aiškintis situaciją. Neprisimenu tiksliai pavardės, bet šis asmuo kandidatuoja kartu su Visuomeniniu komitetu.
– Kalbant apie mastą – ar pažeidimų daugiau?
– Galbūt tas mastas, lyginant su 2011 m., nėra didesnis, bet dėmesys nepalyginamai didesnis. Ir policijos, ir visuomenės. Ir įrankių spręsti šias problemas daug daugiau: policija gali patraukti baudžiamojon atsakomybėn, mes, Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat galime išbraukti kandidatą iš sąrašų net rinkimams pasibaigus, jeigu paaiškėja balsų pirkimo atvejis.
– Pone S. Simanauskai, kokie Jūsų resursai ir kiek gaunate pranešimų?
– Kokių pranešimų daugiausia?
– Daugiausia, kaip visada, dėl politinės agitacijos ar agitacinės medžiagos nežymėjimo. Bet sulaukėme nemažai pranešimų ir apie galimą balsų pirkimą, rinkėjų pavežimą. Tai mums pasirodė labai negražu, neskanu ir tikrai nesitikėjome, kad tai prasidės jau per išankstinį balsavimą.
– Ką tokiais atvejais darote?
– Visą informaciją iš karto perduodame policijai: nuotraukas, filmuotą medžiagą, garso įrašus. Mūsų savanoriai yra informuoti, kad viską reikia fiksuoti.
– Komisare, 21 tyrimas per dvi dienas – kokie dažniausiai pažeidimai?
– 14 ikiteisminių tyrimų pagal Baudžiamojo kodekso 172 straipsnį – trukdymas pasinaudoti rinkimų teise. Tai reiškia, kad vienaip ar kitaip asmeniui buvo daroma įtaka: finansinė ar kitokia. Tai iš esmės yra labai grubus pažeidimas, kuris numatytas Baudžiamajame kodekse.
– Kaip vyksta tas klastojimas?
– Žinoma, ikiteisminiai tyrimai dar nebaigti, bet jau dabar matome, kad žmogus gauna tam tikrą pinigų sumą, jos būna įvairios – nuo 3 iki, rodos, 10 eurų, ir už šitą atlygį žmogus turi atlikti vieną ar kitą veiksmą. Po to, žinoma, turi pateikti įrodymus, kad viską padarė taip, kaip buvo sutarta.
Z. Vaigauskas: Galima pastebėti, kad visuomenės nepakantumas šiam reiškiniui yra labai išaugęs. Tai – labai teigiamas dalykas. Manau, kad šį žalingą reiškinį reikia naikinti, nes taip iškreipiama rinkėjų valia – valdo ne rinkėjai, o balsų pirkimas. Daugelis demokratinių valstybių yra praėję šį etapą. Dažniausiai nuo tokių kandidatų, kurie įtariami pirkę balsus, rinkėjai nusisuka, Lietuvoje, deja, to dar nėra. Galbūt rinkėjai per mažai tuo domisi, galbūt kiti galvoja, kad išrinkti apsukrūs kandidatai ir jų interesams geriau atstovaus. Bet tai yra didelė klaida.
– Pone S. Simanauskai, kokias teises, galias Jūs turite? Ką galite daryti rinkimų metu?
– Daugiau kaip 300 stebėtojų turi VRK išduotus pažymėjimus. Jie leidžia savanoriams eiti į rinkimų apylinkes, stebėti, kaip ten vyksta balsavimas, stebėti išankstinį balsavimą. Mes žiūrime, kaip vyksta balsavimas specialiuose paštuose: įvairiose globos įstaigose, kalėjimuose. Taip pat labai svarbu, kad penktadienį prasideda balsavimas namuose, kur balsuoja apie 90 tūkst. rinkėjų visoje Lietuvoje. Čia „Baltosios pirštinės“ skirs ypatingą dėmesį, nes balsuojant namuose balsuoja asmenys, kuriems yra per 70 m., įvairias ligas ar negalias turintys žmonės – jiems padaryti įtaką yra kur kas lengviau.
– Pastaruoju metu vis pasirodo informacijos apie prieš rinkimus ypač pagausėjusį deklaruotos gyvenamosios vietos keitimą. Kai kuriuose rajonuose tai vyksta masiškai. Ar tai galima traktuoti kaip nusikaltimą? Kaip organizuotą veiklą?
Z. Vaigauskas: Turime apie 12 tūkst. tokių pasikeitimų, iš kurių apie 3000 mums kelia abejonių. Jie yra susikoncentravę kai kuriose savivaldybėse, ten aiškiai matomas ir seniūnų veikimas, yra kažkoks organizacinis pradas. Daugiausiai „atsiradusių“ gyventojų yra Alytaus r., Vilniaus r., Šalčininkuose. Dalis rinkėjų tikrai pagrįstai pakeičia savo deklaruojamą gyvenamą vietą, bet dalis rinkėjų užsirašo, kad gyvena tokiuose pastatuose, kur nėra jokių gyvenamų patalpų.
R. Požėla: Tai pakankamai naujas dalykas, su kuriuo susiduriame turbūt pirmą kartą. Tikrai domimės šiuo procesu. Jau dabar plika akimi matyti, kad tai daroma siekiant tam tikrų kėslų, nes daugybė žmonių yra registruoti tikrai negyvenamose patalpose. Tos pačios rinkimų komisijų patalpos, mokyklos – kur net fiziškai nelabai įmanoma gyventi. Manau, kad su tais žmonėmis mes padirbėsime ir aiškinsimės detaliau.