Tai antradienį spaudos konferencijoje Seime sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai – Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujanti Seimo narė Rita Tamašunienė ir visuomeninio Vilniaus krašto lenkų tautybės gyventojų surašymo koordinatorius Valdemar Urban.
„Visuotinio Statistikos departamento atlikto gyventojų surašymo rezultatas, kad Lietuvoje gyvena 6,5 proc. lenkų tautybės gyventojų, mano nuomone, nėra tikslus. Lenkų tautybės asmenų, neįtrauktų į registrus ar surašymo duomenis, tikrai yra daugiau“, – sakė V. Urban.
Pasak jo, lyginant Statistikos departamento ir Lietuvos lenkų sąjungos inicijuoto visuomeninio gyventojų surašymo rezultatų skirtumus skirtingose Vilniaus krašto vietovėse, matyti, kad tokiose seniūnijose, kaip Turgeliai, Buivydžiai, Juodšiliai, Kalveliai, Baltoji Vokė ir kt., lenkų tautybės asmenų yra daugiau negu fiksuota Statistikos departamento.
Anot V. Urbano, pavyzdžiui, Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijoje, Statistikos departamento duomenimis, gyvena 612 lenkų tautybės asmenų, o LLS duomenimis – 789, Kalvelių seniūnijoje – 2 939 , o LLS duomenimis, – 3 277 lenkų tautybės gyventojai, Šalčininkų rajono Turgelių seniūnijoje, Statistikos departamento duomenimis, 1605 lenkų tautybės gyventojai, o LLS – 1 667.
V. Urbano nuomone, tokie skirtumai susidarė galimai dėl to, kad Statistiko departamentas rėmėsi duomenimis iš valstybės registrų, kurie nevisai atspindi realią situaciją.
„Šiuo metu duomenų apie asmens tautybę nėra privaloma pateikti, todėl dažnai registruose jie yra nenurodyti. Lietuvoje apie 2 proc. gyventojų nėra registruose nurodę savo tautybės – t.y. apie 60 tūkstančių gyventojų. Tai, manyčiau, yra labai daug mūsų šaliai“, – sakė V. Urban.
Jis pabrėžė, kad Statistikos departamentas 2021 m. pavasarį vykdė gyventojų tautybės statistinį tyrimą, kurio metu gyventojai galėjo tik elektroniniu būdu deklaruoti savo tautybę.
„Manau, kad Statistikos departamento vykdytas gyventojų tautybės statistinis tyrimas patyrė visišką fiasko, kadangi buvo rengiamas vien elektroniniu būdu. Lietuvoje tik apie 70 proc. namų ūkių naudojasi kompiuterių ir turi kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Be to, nebuvo jokios medijų kampanijos, informacinių pranešimų ir tai sąlygojo tokį rezultatą, kad tik dešimtadalis Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų deklaravo savo tautybę šiame tyrime“, – sakė LLS atstovas.
Anot V. Urbano, gavus galutinius rezultatus iš visų Vilniaus krašto vietovių, kur vyko lenkų tautybės asmenų surašymas, LLS ketina kreiptis į Statistikos departamentą ir kartu palyginti skaičius bei išgryninti realią situaciją atskirose vietovėse.
„Nesakome, kad viskas, ką Statistikos departamentas suskaičiavo, yra netikslu ir nekokybiška. Tačiau turime skaičius, kurie skiriasi nuo oficialiai departamento pateiktų, ir net gerai matyti skirtumo tendencija – nuo 3-4 iki 10 ir daugiau procentų. Remiantis tokia tendencija galima teigti, kad Lietuvoje gyvena ne 183 000 lenkų tautybės asmenų, kaip pateikia Statistikos departamentas, o gerokai per 200 000. Todėl privalome signalizuoti, kad duomenų neatitikimas yra per didelis. Manau, privalome kartu palyginti, išanalizuoti skaičius bei pateikti teisingus rezultatus visuomenei. Manau, kad bet kuriuo atveju bendras tiek LLS, tiek Statistikos departamento tikslas yra kuo tiksliau įvertinti Lietuvoje gyvenančių lenkų tautinės mažumos atstovų skaičių“, – sakė V. Urban.
Seimo narė Rita Tamašunienė pasidžiaugė, kad gyventojai, neturėdami įrašo pase apie tautybę, surašinėtojams pasisakė, kad laiko save lenkais ir deklaravo savo tautybę surašymo metu.
Jos nuomone, statistiniai duomenys labai svarbūs, formuojant šalies politiką tautinių mažumų srityje.
