„Gynybos mokestis yra nauja diskusija. Ir, mano galva, ji galėtų būti rezultatyvi, jeigu tartųsi visos partijos. Tai tokią diskusiją reikia pradėti“, – „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tai, mano manymu, tokią idėją būtų realistiška realizuoti tik tokiu atveju, jeigu dėl to tikrai duotų įsipareigojimą ir imtų tartis visos parlamentinės partijos. Nes čia negali būti politikavimo šita tema“, – akcentavo parlamento vadovė.
Apie naujo mokesčio idėją vienas pirmasis prakalbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Apsvarstyti šią iniciatyvą politikas ketina kviesti visas parlamentines partijas.
Gynybos obligacijos galėtų būti papildomas finansavimo šaltinis
V. Čmilytė-Nielsen įvertino ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) siūlymą, siekiant didinti finansavimą krašto apsaugai, išleisti gynybos obligacijas. Pasak parlamento vadovės, nors šis socialdemokratų siūlomas finansavimo šaltinis nebūtų tvarus, jį būtų galima svarstyti kaip papildomą priemonę.
„Manau, kad tai yra viena iš galimų idėjų, tik tiek, kad tai nėra toks tvarus finansavimo šaltinis – tai galėtų būti labiau papildomas. Nes sumos, žinoma, sumos yra didesnės reikalingos“, – akcentavo ji.
„Beje, tokią idėją jau gerokai anksčiau buvo išsakęs E. Gentvilas kaip papildomą gynybos finansavimo šaltinį“, – taip pat atkreipė dėmesį ji.
Kaip skelbta anksčiau, socialdemokratų partija siūlo Finansų ministerijai išleisti gynybos obligacijas kaip alternatyvą skolinimuisi krašto apsaugos reikmėms iš užsienio rinkų. Pasak jų, pasiūlius rinkos sąlygas atitinkančias palūkanų normas, gynybos obligacijos būtų patrauklios ir ekonomiškai, o kartu leistų gyventojams išreikšti savo patriotinę valią ir tiesiogiai prisidėti prie paramos krašto apsaugai, sako socialdemokratai.
Kitąmet krašto apsaugos finansavimas turėtų siekti 2,75 proc. BVP.
Praėjusiais metais gynybai skirti 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
