Anksčiau skelbta, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis į NATO viršūnių susitikimą Vilniuje atvyks tik tokiu atveju, jei Ukraina sulauks konkrečių signalų, kada galėtų prisijungti prie aljanso.
Tačiau vargu, ar per viršūnių susitikimą bus kalbama itin konkrečiai: NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas anksčiau pareiškė, jog per susitikimą oficialaus Ukrainos pakvietimo klausimas nebus svarstomas. Susitikime, anot jo, NATO lyderiai dar kartą „patvirtins“, kad ateityje Ukraina įstos į aljansą.
„Tikiuosi, kad visi lyderiai dar kartą patvirtins, kad Ukraina taps NATO nare, ir susivienys, kaip priartinti Ukrainą prie šio tikslo“, – praėjusią savaitę komentavo J. Stoltenbergas.
Nepaisant tokių žinučių, paaiškėjo, jog V. Zelenskis dalyvaus NATO viršūnių susitikime.
„Vilniaus viršūnių susitikimas yra labai svarbus. Jei nėra vienybės dėl techninio kvietimo Ukrainai prisijungti prie aljanso, tai yra politinės valios reikalas rasti tinkamą formuluotę ir pakviesti Ukrainą. Būtų svarbi žinia pasakyti, kad NATO nebijo Rusijos. Ukraina turėtų gauti aiškias saugumo garantijas, kol ji nėra NATO“, – interviu „ABC News“ teigė Ukrainos prezidentas, kurį cituoja „Ukrinform“.
Girnius: po karo galėtų būti naujų įsipareigojimų
Delfi kalbintas filosofas Kęstutis Girnius teigė, jog pirminis V. Zelenskio pareiškimas apie neatvykimą buvo spaudimas aljansui.
„Manau, čia buvo jo būdas daryti spaudimą, esą jūs nesuteiksite narystės, tai aš nevažiuosiu, tada jūsų aukščiausio lygio pasitarimas atrodys nevykęs. Bet, aš manau, jis visada ketino važiuoti“, – vertino jis.
Ir nors spaudimas nesuveikė, V. Zelenskis nusprendė atvykti.
„Ir mėgins iškovoti saugumo garantijų. Nežinau, kokios jos bus, bet, aš manau, jis bus palankiai priimtas ir bus stengiamasi, kuo daugiau patenkinti jo norus, nors J. Bidenas pasisakė nedviprasmiškai: bent Amerikos nuomone, Ukraina nėra pasirengusi NATO“, – komentavo K. Girnius.
„Visiškai akivaizdu: jei Ukraina taptų NATO nare, NATO turėtų ją ginti, ir kaip sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas, tai reikštų, kad kiltų Trečiojo pasaulinio karo pavojus“, – pridūrė jis.
K. Girniaus nuomone, įmanoma, kad per NATO viršūnių susitikimą Ukrainai bus duotos saugumo garantijos, kažkaip susijusios su karo pabaiga.
Kiek jos bus aiškios ir konkrečios, o kiek – abstrakčios?
„Aš manau, kad yra didelis spaudimas, kad jos būtų kuo aiškesnės. Manau, bus šiokio tokio aiškumo. Man tik didžiausias klausimas, nuo kada jos teoriškai galios <...>. Aš galiu įsivaizduoti, kad jie sakys, „kai karas pasibaigs“ arba „kai bus kokios nors paliaubos“, ir po to mes tą ir tą darysime, kad užtikrintume saugumą. Tikrai įsivaizduoju, kad, jei baigtųsi karas, NATO, arba bent atskiros šalys, įsipareigotų Ukrainą ginti, ir jei vėl kiltų Rusijos grėsmė, jos be abejonės siųstų savo karius ten. Nebūtų kaip dabar, kad NATO šalys negali ir nedrįsta [įsitraukti į karą tiesiogiai].
Jeigu bus paliaubos, jei bus nutrauktos kovos ir jei bus nauja Rusijos invazija – ko žmonės bijo, kad Rusija nenusiramins, kol nenukariaus Ukrainos, manau, tokiu atveju gali būti šalys, kurios siųs savo karius į Ukrainą dar karui neprasidėjus. Tai būtų priemonė, kuri pavyzdingai atgrasytų Rusiją“, – vertino K. Girnius.
Šešelgytė: daugiau aiškumo gali būti Vašingtone
Delfi kalbintos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės Margaritos Šešelgytės vertinimu, kalbos, kad V. Zelenskis neatvyks į Vilnių, galėjo būti traktuojamos kaip spaudimas, tačiau Ukrainos prezidentas, anot jos, negalėjo sau leisti neatvykti į viršūnių susitikimą.
„Jis šiai dienai negali leisti sau neatvykti į šį samitą dėl daugelio priežasčių: dėl įsipareigojimų ir santykių su aljanso nariais, kurie labai stipria remia Ukrainą šiame kare – yra karinė parama, ekonominė parama. Sumitas vyksta Lietuvoje, tai irgi labai svarbu.
V. Zelenkskis taip pat negali nuvilti savo žmonių, savo visuomenės, kuri turi tam tikrų lūkesčių jam kaip prezidentui, kad jis atstovautų Ukrainai ir dalyvautų tokiuose samituose kalbėdamas dėl didesnės paramos Ukrainai, dėl Ukrainos ateities. Tai geriau sėdėti prie derybų stalo, negu nebūti prie to stalo“, – dėstė M. Šešelgytė.
Jos matymu, signalų, kad Ukraina susitikimo metu galėtų gauti konkretų pažadą dėl narystės aljanse, nėra.
„JAV laikosi pozicijos, kurios laikėsi ir anksčiau, kad Ukraina gali tapti NATO nare tik karui pasibaigus. Mes galim kritikuoti šitą poziciją, bet <...> JAV baiminamasi, kad Ukrainos narystė NATO dabar gali įtraukti JAV į karą su Rusija“, – pažymėjo VU TSPMI direktorė.
Anot jos, galime tikėtis, kad per viršūnių susitikimą Ukraina gaus su NATO susijusį pažadą dėl ateities ir konkretų pažadą dėl paramos šiandien.
Derybos dėl to šiuo metu vyksta diplomatų lygiu.
„Derybos dar iki galo net nėra pasibaigusios ir jos vyks iki paskutinio momento. Yra skirtingos šalių pozicijos, kiekvienas stumia savo poziciją.
Vienas dalykas yra Ukrainos pozicija ir ją remiančių šalių, tokių kaip Baltijos valstybės, kaip Lietuva, Lenkija. Mes kalbame apie tai, kad turėtų būti kažkoks konkretus pažadas su konkrečiais įsipareigojimais, jeigu ne šiandien, tai rytoj, jeigu ne šiandien sakome, kad Ukraina tampa NATO nare, tai tada ateinančiame Vašingtono NATO samite, kuris vyks po metų, su aiškiu planu, su aiškia darbotvarke, ką Ukraina turėtų padaryti tam, kad ji taptų NATO nare.
Yra kitas momentas: tos šalys, kurios linkusios labiau atsitraukti. Čia, ko gero, pagrindinė šalis, kuri tą procesą šiek tiek vilkina, yra JAV, kuri yra aiškiai pasakiusi: mes galim kalbėti apie narystę, kuomet karas pasibaigs. Tuomet klausimas, kokio pobūdžio turėtų būti tie pareiškimai, kad jie nesukurtų konkrečių lūkesčių, susijusių su potencialia Ukrainos naryste“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Ji paminėjo, kad Bukarešto NATO viršūnių susitikime Ukrainai jau buvo suteikta narystės perspektyva be aiškių garantijų ir darbotvarkės ir, anot politologės, svarbu nepakartoti šios klaidos.
„Labai svarbu nepadaryti tokios klaidos – pasiųsti blogos žinios Ukrainos visuomenei, Vakarams, Vakarų sprendimų priėmėjams ir visuomenei, bet svarbiausia būtų nepasiųsti neteisingos žinutės Rusijai“, – teigė VU TSPMI direktorė, turėdama omenyje žinutę, kuri Rusiją inspiruotų imtis smarkesnio puolimo ir tęsti karą kuo ilgiau.
Jakniūnaitė: nebus idealu, bet Ukrainai bus pažadėta pakankamai
Delfi kalbintos VU TSPMI mokslininkės Dovilės Jakniūnaitės įsitikinimu, nepaisant to, jog buvo ir kitokių viešų pareiškimų, V. Zelenkis iš tikrųjų planavo atvykti į Vilniuje vykstantį NATO viršūnių susitikimą.
„Neabejoju, kad buvo ir yra suvokiama [nuvykimo] svarba, ir kad nenuvykimas būtų labai aiškus nepasitenkinimo ženklas, kuris nebūtų priimtas gerai. Tai, kad gal jis svarsto nevažiavimą, aš vertinu kaip paskutinį bandymą dar paspausti, kad galbūt gautų kažkokius viešus ar privačius užtikrinimus apie paramą, pagalbą ir panašiai“, – teigė D. Jakniūnaitė.
Greičiausiai, anot jos, viršūnių susitikimo metu Ukrainai bus suteiktos daugiašalės saugumo garantijos.
„Ir pakankamai didelės. Bet tai nebus susiję su kažkokiu konkrečiu pažadu dėl narystės. Man atrodo, visos šalys nori rasti priimtiną būdą iš samito išeiti daugiau-mažiau su gražiomis šypsenos – nesakytų, kad idealus samitas, nes idealus samitas, aišku, būtų Ukrainai gauti konkrečius pažadus, bet kad Ukrainai jos kovoje su Rusija būtų prižadėta visko pakankamai“, – vertino D. Jakniūnaitė.
Pažadai, pasak jos, greičiausiai bus susiję su karine pagalba ir su bendradarbiavimu.
„Jau dabar žinoma, kad Ukrainos ir NATO bendradarbiavimas bus pakeltas į tarybos lygmenį <...>. Tai čia irgi apčiuopiamas institucinis susitarimas“, – pažymėjo mokslininkė.
Pavilionis: viliuosi, kad klausimas persikels į aukščiausią lygį
Tačiau Delfi kalbintas Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis tikino, jog Ukrainos narystės aljanse klausimu nereikėtų prarasti vilties. Pasak jo, Ukrainos narystė būtų pati geriausia ir efektyviausia saugumo garantija, o visa kitą esą yra tik „plepalai“.
„Šiandien jau niekas neabejoja, kad Ukraina taps NATO nare, klausimas, kada, kalendoriaus klausimas, pakvietimo klausimas <...>.Aš tikiuosi, kad vyriausybės nebandys išspręsti šio klausimo iki prezidento V. Zelenskio atvykimo į Vilnių. Aš viliuosi, kad šis klausimas persikels į aukščiausią lygį, tai yra jį svarstys prezidentai, o ne jų atstovai Briuselyje, ir aš labai tikiuosi, kad mes padarysime tą labai rimtą žingsnį į Ukrainos pakvietimo pusę, ir kad būtent Amerika, ko, aš manau, ir tikisi prezidentas V. Zelenskis, kuris, manau, Vilniuje susitiks su prezidentu J. Bidenu, imsis lyderystės šitoje srityje, ir suvienys aljansą, o ne suskaldys šiuo klausimu“, – sakė politikas.
Jo įsitikinimu, nereikėtų atmesti tikimybės, kad šiame NATO viršūnių susitikime bus aiškesnis pareiškimas dėl Ukrainos narystės aljanse ar net konkretesnis teiginys apie tai deklaracijoje.
„Aš tikiuosi, kad Vilnius nebus Bukareštas, nes po Bukarešto įvyko nemažai karų, nemažai žmonių žuvo. Jeigu mes Vilniuje pakartosime Bukareštą, pasekmės net ir Baltijos šalims gali būti ne pačios geriausios. Todėl, aš manau, su visa atsakomybe prezidentas J. Bidenas mažiau klausys buvusio prezidento B. Obamos patarėjų, kurie leidžia sau įvairiuose straipsniuose atvirai svarstyti, kad Vilniuje gal reikia uždaryti Ukrainai kelius į NATO. Mes jau matėme jų politikos pasekmes, mes jau matėme, kur šis nuolaidžiavimas atvedė. Aš labai tikiuosi, kad prezidentas J. Bidenas, Vokietijos kancleris, kiti lyderiai pasimokė iš Bukarešto klaidų ir suprato vieną paprastą dalyką – būtent NATO neišplėtimas į Ukrainą ir Sakartvelą atnešė karą į šias teritorijas.
Mes turime, mes privalome galų gale įgyvendinti Bukarešto pažadą, kur pasakėme: Ukraina taps NATO nare. Praėjo 15 metų, bet mes tas duris laikėme užbetonavę su Rusijos cementu. Visų pirma, jas turime atverti taip, kaip kažkada R. Reaganas sugriovė Berlyno sieną, tai aš tikiuosi, kad būtent tokį vaidmenį J. Bidenas ir atliks Vilniuje“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
JAV prezidentas, anot jo, Vilniuje turėtų duoti pradžią Ukrainos kelionei į NATO. O tolesni sprendimai esą galėtų būti priiminėjami NATO viršūnių susitikime Vašingtone 2024-aisiais, kuris vyks prieš prezidento rinkimus.
„Aš labai tikiuosi, kad tas aiškus kelias į narystę ir pakvietimą bus galutinai įformintas Vašingtono susitikime, tačiau dėl to bus apsispręsta Vilniuje“, – išreiškė viltį Ž. Pavilionis.
Aljanso narės kartoja: dar ne laikas
Apie tai, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje Ukraina nebus pakviesta į aljansą, dar pirmadienį pažymėjo Vokietijos vyriausybės šaltiniai.
„Dar ne laikas kviesti Ukrainą, imtis konkrečių žingsnių narystės link“, – Berlyne teigė šaltiniai, kuriuos cituoja naujienų agentūra ELTA.
Vokietijos požiūriu, pagrindinis dėmesys dabar turi būti skiriamas konkrečiai pagalbai Ukrainai, kurios jai reikia dabartinėje situacijoje.
Be to, anot Vokietijos, partnerystė su Ukraina bus stiprinama įsteigiant NATO ir Ukrainos tarybą, kuri posėdžiaus keturis kartus per metus. Pirmasis posėdis planuojamas per viršūnių susitikimą Vilniuje.
Vašingtonas Ukrainos narystei aljanse nepritaria baimindamasis išprovokuoti Rusiją.
JAV prezidentas sekmadienį CNN sakė, kad Ukraina „dar nepasirengusi“, ir leido suprasti, kad narystė priklauso ne tik nuo karo pabaigos.
Visas naujienas iš NATO viršūnių susitikimo Vilniuje sekite čia.
